Dažnai viešojoje erdvėje, vos tik pasirodžius kokiam nors skandalui apie Agnę, pasipildavo purvas. Žmonės negailėdami ir nieko negalvodami visais įmanomais būdais plūsdavo Agnę dėl tam tikrų jos sprendimų, aštrių replikų ir nevyniojamų į vatą žodžių.
Kartais atrodydavo, jog ji iš paskutiniųjų bando atsikirsti ją žeminantiems, kirsdavo komentatoriams negailėdama keiksmų ir niekada nesileisdavo būti viešai žeminama.
Ji laidoje labai teisingai pasakė – dažnas lietuvis dažnai susiduria su kaimynų, artimųjų pykčiu, turi atlaikyti vieno ar kelių žmonių kritiką, o ji pati kasdien gyveno viešą gyvenimą, kurį matė visa Lietuvą. O svarbiausia, kad kiekvienas lietuvis, net nesusijęs su Agnės gyvenimu, jausdavo būtinybę pasisakyti ir pakomentuoti jos gyvenimą, sprendimus, išvaizdą ar skandalus.
Ir nepriklausomai nuo to, kokie skandalai, pakilimai ar nuopoliai ją lydėjo, moteris visada buvo dėmesio centre aptarinėjama, skaudinama, žeminama ir užgauliojama.
Štai tik po jos mirties mes galime apgalvoti, kokį krūvį jauna moteris nešė ant savo pečių ir kokį skausmą ji jusdavo, kai likdavo viena atsiribojusi nuo viešos erdvės.
Tik vieno nesuprantu iki šiol, kaip mes, lietuvių tauta, sugebame šitaip piktai kalbėti ir trypti žmogų, kol jis gyvas ir taip jį išaukštinti, kai jo netenkame? Gyvenkime ir mylėkime vienas kitą kasdien, o ne tada, kai jau nebetenkame brangaus žmogaus.
Autorius: skaitytoja Rasa
Mirė nuo plaučių uždegimo komplikacijų
Trečiadienį, gruodžio 28 dieną, Lietuva sukrėtė žinia apie garsios nuomonės formuotojos, stilistės Agnės Jagelavičiūtės mirtį. Teigiama, kad 42-ejų moters gyvybę pasiglemžė plaučių uždegimas, kuris komplikavosi į sepsį.
Primename, kad visai neseniai Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kada būtina kreiptis į medikus ir kuriais atvejais pacientų gyvybės išgelbėti nebepavyksta.
P. Uksas pažymi, kad plaučių uždegimas, dar vadinamas pneumonija, gali būti bakterinis, virusinis arba grybelinis, tiesa, pastarojo atvejai pasitaiko itin retai. Šiuo metu pastebimas šios ligos atvejų padidėjimas.
„Turėjome krūvą plaučių uždegimų dėl COVID-19, dabar turime nemažą kiekį plaučių uždegimų dėl gripo A arba gripo B, taip pat dėl to paties COVID-19.
Dažniau pasitaikantys bakteriniai plaučių uždegimai, vadinamos bakterinės pneumonijos. Dažniausiai vienpusiai, bet gali komplikuotis ir į abipusius, ryškų plaučių ir kvėpavimo nepakankamumą“, – sakė Skubios pagalbos skyriaus vedėjas.
Plaučių uždegimo simptomai
Plaučių uždegimas nustatomas atliekant diagnostinius tyrimus, kraujo tyrimus, tiek vizualinius tyrimus, atliekant plaučių rentgenogramą, kurioje pastebimi plaučių pokyčiai arba vienoje, arba abiejose plaučių pusėse.
Anot P. Ukso, tai, kad būtina kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą ar pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, išduoda keli simptomai:
„Jeigu negerėja simptomai, kurie yra kosulys, karščiavimas, dusulys, oro trūkumas, apsunkintas kvėpavimas arba priverstinė sėdima padėtis, kai negalime atsigulti arba atsigulus ant nugaros, vienos ar kitos pusės, ypatingai sustiprėja dusulys, yra žemesnis kraujospūdis, labai žema arba labai aukšta temperatūra ir kartu pasireiškiantys kiti požymiai, reikėtų konsultacijos iš gydymo įstaigos.“
Būtent plaučių uždegimui būdingo karščiavimo nėra, karščiavimas yra natūrali bet kokio uždegimo organizme išraiška.
„Jeigu tai yra karščiavimas, kai ryte kyla temperatūra, po pietų temperatūra kyla virš 38,5 laipsnių, kurios neįmanoma numušti vaistais, kurie mažina karščiavimą, pavyzdžiui, pakyla iki 39 laipsnių, išgeriu tabletę paracetamolio, vėl 39 laipsniai, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Jeigu karščiavimas yra su gretutiniais simptomais: žemu kraujospūdžiu, dusuliu, sąmonės sutrikimais, dažnu, lekuojančiu alsavimu, tai yra blogos prognozės rodikliai“, – aiškino specialistas.
Tuo atveju, jei karščiavimas 1-3 dienų eigoje mažėja, žmogus jaučiasi pakankamai gerai, tai – geras požymis.
„Jeigu karščiavimas yra sumažėjęs ir 3-4 ligos parą vėl staiga užkyla, šiuo atveju tikrai reikėtų sunerimti. Gali būti, kad prieš tai buvo virusinė infekcija, kuri komplikavosi į bakterinę, tada reikalingas papildomas gydymas.
Arba žmogus susirgo iš naujo, nauja infekcija. Tokiu atveju reikėtų pasirodyti pas gydytoją specialistą.“
Komplikacijos gali būti žaibinės
Plaučių uždegimas – liga, kuri nesirenka nei amžiaus, nei lyties. Nors daugeliu atveju ligos eiga apsieina be komplikacijų, pastarosios gali būti itin skaudžios.
„Komplikacijos gali būti labai įvairios. Kai kuriems pacientams jis praeina be gydymo arba skiriant simptominį gydymą priešuždegiminiais vaistais ar deguonies terapija. Esant bakterinei infekcijai, praktiškai visais atvejais reikalingas gydymas antibiotikais.
O uždelstas negydymas gali komplikuotis visomis kitomis problemomis: progresuojančiu plaučių uždegimu, kada pažeidžiamas plaučių plotas tampa didesnis, mažėja plaučių oringumas ir žmogus negali normaliai kvėpuoti, sutrinka deguonies patekimas į kraują.
Dėl deguonies bado blogėja kitų organų funkcija: pirmiausia nukenčia smegenys, po to kepenys, inkstai“, – vardijo P. Uksas.
Dar viena galima komplikacija – sepsis. Tai sisteminis organizmo atsako sindromas, turintis įvairias išraiškas:
„Sunkiausia sepsio komplikacija yra septinis šokas. Tokiu atveju, dėl infekcijos žmogus nebegali išlaikyti normalaus arterinio kraujospūdžio, atsiranda šokas ir sutrinka visų organų veikla. Septinis šokas progresuoja labai greitai, jis gali būti ir žaibinis.“
Pasiteiravus, ar dažnai sepsis tampa mirties priežastimi, RVUL Skubios pagalbos skyriaus vedėjas pažymi, kad dažnu atveju pacientus pavyksta išgelbėti.
„Sepsis yra blogos prognozės rodiklis, jeigu mes kalbame apie vyresnio amžiaus žmones, jeigu kalbame apie žmonės, kurie turėjo daug gretutinių ligų.
Jauniems, sveikiems žmonėms sepsis iš principo nėra mirtina liga, bet ne absoliučiai daugumai. Svarbiausia suvaldyti patį infekcijos šaltinį, iš kur atsirado uždegiminis atsakas“, – paaiškino pašnekovas.
Komplikacijų rizika didesnė kelioms grupėms
Didesnė plaučių uždegimo komplikacijų tikimybė kyla tam tikroms pacientų grupėms:
„Visos infekcinės komplikacijos daugiau būdingos pacientams, kurie jau turi kažkokių kitų ligų, jeigu yra imunosupresinės būklės, onkohematologiniai, onkologiniai ligoniai, ligoniai, turintys kitų infekcinių susirgimų ir imunosupresiją – sergantys ŽIV, AIDS, hepatitais.
Taip pat tiems, kurie turi imunosupresiją dėl organų transplantacijos. Tai reiškia, jų imuninė sistema nėra tinkamai funkcionuojanti.“
Įtakos gali turėti ir genetika. Pacientams, kurie turi genetiškai pakitusį atsparumą infekcinėms ligoms, kyla didesnė komplikacijų rizika.
„Bet jauniems, sveikiems žmonėms, neturintiems gretutinių ligų, plaučių uždegimas, jeigu jis yra anksti diagnozuojamas, gydomas pakankamai gerai ir lengvai, komplikacijų nesukelia“, – pridūrė P. Uksas.
Priklausomai nuo individualaus ligos atvejo, pacientas gali būti guldomas į ligoninę, į reanimaciją arba išleidžiamas gydytis namo. Pacientas gali gydytis namuose, jei jo bendra savijauta, kraujospūdis, deguonies įsisotinimas kraujyje yra geras.
Plaučių uždegimas gydomas leidžiamaisiais arba geriamaisiais antibiotikais, kuriuos paskiria gydytojas, atlikus reikalingus tyrimus.
