„Nešvarių rankų liga“ kelia pavojų daugelyje pasaulio šalių
Hepatitu A, galinčiu sukelti sunkius kepenų pažeidimus bei mirtį, užsikrečiama vartojant užterštą šios ligos virusu maistą ar vandenį. Sukėlėjas į maisto gaminius dažniausiai patenka nuo sergančio žmogaus rankų, kai nesilaikoma asmens higienos. Siekiant apsisaugoti nuo šios „nešvarių rankų ligos“, svarbu nepamiršti pagrindinių specifinių ir nespecifinių profilaktikos priemonių. Tinkamas rankų plovimas – pirmaujantis nespecifinės profilaktikos būdas. Imunoprofilaktika – specifinė, užkertanti kelią ligos plitimui, priemonė.
2018 metais Lietuvoje užregistruoti 22 hepatito A atvejai, o per I-ąjį 2019 metų pusmetį liga diagnozuota 14 asmenų. 2017 metais šalyje nustatytas periodinis sergamumo hepatitu A padidėjimas, kuris stebimas kas 5–7 metus. Tuo metu buvo nustatyti 57 ligos atvejai, beveik pusė susirgusiųjų galimai užsikrėtė keliaudami už šalies ribų, lankydamiesi Indijoje, Turkijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje ir kt.
Pasiskiepyti nuo šios ligos ypač rekomenduojama vykstant į didelio endemiškumo (ligos paplitimo tam tikroje vietovėje) regionus (Afrikos, Pietų Amerikos, Azijos), dažnai pasižyminčius skurdžiomis buitinėmis sąlygomis, kurios skatina hepatito A viruso plitimą. Profilaktinius skiepijimus, padedančius įgyti ilgalaikį imunitetą nuo šios infekcinės ligos, rekomenduojama atlikti likus 2–4 savaitėms iki kelionės.
Itin užkrečiama infekcija užpuolė Europos šalis
Vadovaujantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro epidemiologiniu situacijos įvertinimu, Europos regiono šalyse neslopstantis tymų protrūkis tęsis ir artimiausioje ateityje. Didžiausi tymų protrūkiai, nulemti nepakankamų (nesiekiančių 95 procentų) skiepijimo aprėpčių, nustatyti Ukrainoje, Prancūzijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje.
Didelis sergamumas stebimas ir kitose pasaulio šalyse. Ekstremalių sveikatai situacijų centras skelbia, kad 2019 m. sausio–gegužės mėn. laikotarpiu apie 150 tūkst. ligos atvejų nustatyta Madagaskare, 50 tūkst. – Demokratinėje Kongo Respublikoje.
Vienintelė priemonė, efektyviai užkertanti kelią šios per orą plintančios infekcijos plitimui, yra skiepai. Ilgalaikis imunitetas tymams susidaro pasiskiepijus dviem vakcinos dozėmis arba persirgus. Asmenims, paskiepytiems viena vakcinos doze ir nepersirgusiems tymais, rekomenduojama pasiskiepyti.
Lietuvoje vaikai pradėti skiepyti nuo tymų dviem vakcinos dozėmis 1988 metais. Vaikai skiepijami nemokamai pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Suaugę asmenys, nežinantys savo skiepijimo būklės, gali:
1) kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininių įrašų apie atliktus skiepijimus ar persirgimą patikrinimo;
2) pasiskiepyti. Valstybės lėšomis yra skiepijami turėję sąlytį su įtariamu arba sergančiu tymais asmeniu. Darbdavio lėšomis skiepijami darbuotojai, turintys pavojų susirgti šia infekcine liga darbo aplinkoje. Kiti asmenys gali pasiskiepyti savo lėšomis.
Suaugusiųjų revakcinacija nuo difterijos – nemokama
Nors nuo 2011 metų Lietuvoje nebuvo difterija sirgusių asmenų, svarbu nepamiršti, kad šios dideliu mirtingumu pasižyminčios ligos protrūkiai vis dar registruojami pasaulyje. 2014–2019 metais Haityje nustatyta beveik 300 difterijos atvejų, o 2016–2019 metais Venesueloje – daugiau nei 1600. Abiejose valstybėse apie penktadaliui susirgusiųjų nepavyko nugalėti ligos – ji baigėsi mirtimi.
Patikimą apsaugą nuo šios per orą plintančios infekcijos gali užtikrinti tik reguliarus skiepijimasis. Paaugliai pagal skiepų kalendorių paskutinį kartą revakcinuojami (pakartotinai skiepijami) nuo difterijos 15–16 metų. Šiuo metu į savo šeimos gydytoją dėl nemokamos revakcinacijos taip pat gali kreiptis 26 metų amžiaus ir vyresni asmenys. Suaugusiesiems rekomenduojama revakcinuotis kas 10 metų.
Erkių platinama liga tyko keliaujančių po Lietuvą
Baltijos šalyse stebimas didelis sergamumas erkinio encefalito viruso sukeliama liga, galinčia pažeisti galvos smegenis, jų dangalus ir nervus. Kiekvienais metais Lietuvoje nustatoma 300–700 ligos atvejų, iš kurių keli pasibaigia mirtimi.
Šiais metais Lietuvoje užregistruota jau daugiau nei 100 erkių platinamo virusinio encefalito susirgimų, iš jų – 2 mirties atvejai. Didžiausias sergamumas šia liga stebimas vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje, tai siejama su dažnesniu šalies gyventojų lankymusi miškingose vietovėse įsisiūbavus uogavimo ir grybavimo sezonams.
Keliaujantiems ar stovyklaujantiems Lietuvos gamtoje (kaimo, miškingose erdvėse) rekomenduojama nepamiršti veiksmingiausios apsisaugojimo nuo erkinio encefalito priemonės – skiepų. Galimos įprastos ir pagreitintos vakcinavimo schemos. Tikslūs skiepijimo intervalai priklauso nuo gamintojo ir yra nurodomi vakcinos charakteristikos santraukoje. Atsižvelgus į gamintojo rekomendacijas vaikai nuo erkinio encefalito gali būti skiepijami jau nuo 1 metų amžiaus.
Ne tik kelionės draudimas gali būti privalomas, tačiau ir skiepai
Nors į daugumą pasaulio šalių vykstantys keliautojai neprivalo būti pasiskiepiję nuo užkrečiamųjų ligų, kai kurios valstybės, atsižvelgusios į sergamumą šalyje bei infekcinių ligų riziką, reikalauja skiepų nuo tam tikrų infekcijų.
Vykstant į Angolą, Bisau Gvinėją, Burundį, Centrinę Afrikos Respubliką, Čadą, Dramblio Kaulo Krantą, Gaboną, Ganą, Kamerūną, Kongo Demokratinę Respubliką, Malį, Nigerį, Pietų Sudaną, Siera Leonę, Togo Respubliką ar Ugandą yra privaloma pasiskiepyti nuo geltonosios karštligės. Dokumentų, patvirtinančių atliktus skiepus nuo meningokokinės infekcijos, reikalaujama keliaujant į Gambiją, Libiją ar tam tikras Saudo Arabijos teritorijas, o nuo poliomielito – atvykus į Nepalą.
