„Norime parduoti mašinas, išnuomoti būstą ir lėkti visam laikui atgal. Tikrai supratome, kad gyvenimas per trumpas, kad gyventume pagal visuomenėje nusistovėjusias normas: namai, vaikai, karjera. Supratom, kad niekada nežinai, kada bus tavo paskutinė diena“, – dabar pasakoja Milda.
O viskas prasidėjo gruodžio mėnesį užsikrėtus koronavirusine infekcija. Nors Milda laikėsi visų nurodymų ir dirbo nuotoliniu būdu, klastingas virusas rado būdą prasibrauti į namus. „Greičiausiai užsikrėčiau šeštadienį, prekybos centre, nes tik ten reikėdavo apsilankyti. Trečiadienį vežiau mamytę pas odontologą, o vakare pasijutau blogai“, – prisimena pašnekovė.
Milda sako, kad neturėjo minčių, jog galėtų būti užsikrėtusi, todėl virusą perdavė ir mamai bei vyrui. Jauni žmonės infekciją įveikė gana lengvai, tačiau didelį nerimą Mildai sukėlė jos 70-metės mamos būklė: „Tikrai dėl to pergyvenau, atsigabenau mamą pas save ir laukiau, kol išsikapstys. Ačiū Dievui, išsikapstė.“
Netikėta kelionė į Meksiką
Milda ir Mantas jau anksčiau buvo susiplanavę kelionę į Filipinus, tačiau dėl užklupusio koronaviruso ją teko atšaukti. Po ligos pora jautėsi pervargusi ir suprato, kad laikas dairytis naujos kelionės, tačiau Meksika niekada nebuvo sutuoktinių svajonių šalis.
„Dėl pandemijos dauguma šalių turistų neįsileido, todėl turėjome pasirinkimą tik tarp Maldyvų ir Meksikos. Maldyvai atkrito, nes mums reikia nuotykių, o Maldyvai yra ramaus poilsio mėgėjų kraštas. Meksiką pasirinkome tik todėl, kad nebuvo iš ko rinktis“, – juokaudama pasakoja Milda.
Stereotipai apie pavojų, didelį nusikalstamumo lygį ir šalies atsilikimą iš pradžių šiek tiek gąsdino ir Mildą, tačiau ji pasakoja, kad šalį pamilo iškart.
„Būdami ten pamatėme, kokia ši šalis graži, kokie gražūs ir šilti žmonės. Taip kelionės atgal namo datą vis kėlėme, kėlėme ir kėlėme. Pavyko išbūti 2 mėnesius, ir dabar tik neseniai grįžome į Lietuvą“, – pasakoja pašnekovė.
Labiausiai Meksika šiauliečius sužavėjo šiltais ir maloniais žmonėmis, tačiau jie nepamiršta ir stebinančios Meksikos gamtos. „Meksikoje tu gali rasti visko – jei važiuosi į šiaurę, žiemą ten rasi sniego, Meksikoje yra dykumos, kalnai, kanjonai, senotės... Kitose šalyse yra po kelis dalykus, o čia, atrodo, viskas, ko reikia“, – prisiminimais dalijasi Milda.
Nepasitvirtinę stereotipai
Laiką leidžiant Tulume, pora apsilankė bare, kuriame nugirdo pasakojimą apie laisvėje, lagūnoje, visiškai šalia tilto plaukiojančius krokodilus. Krokodilus pamatyti buvo galima nedidelėje gyvenvietėje Boca Paila, kuri nuo Tulumo nutolusi 30 km.
„Transporto neturėjome, tačiau viešbutis aprūpina dviračiais, galvojam, kas čia yra numinti tuos 30 km. tam, kad pamatytumėm krokodilus”, – su šypsena pasakoja Milda. Vis dėlto, iš pirmo žvilgsnio nedidelis atstumas tapo tikru iššūkiu.
„Kelias link Boca Paila buvo labai duobėtas, bet tos duobės ne tokios, kaip pas mus – jos maždaug 30 cm gylio. Turėjom vos 2 litrus vandens, kurio karštai dienai buvo gerokai per mažai. Galiausiai pasiekėme tiltą ir išgirstas pasakojimas pasitvirtino – krokodilus pamatėme.
Vietiniai įspėjo, kad aplink Tulumą yra tik džiunglės ir liepė vaikščioti tik taku bei įspėjo, kad grįžtumėme šviesiai. Buvo jau 17 val., o temsta 19 val. Naktį išlenda jaguarai, kurių čia labai daug. Jie viešbučio savininkų šunį apkandžiojo, keletą kartų galvojo, kad šunelis nebeišgyvens“, – pasakoja Milda.
Nusprendus, kad laikas vykti namo, poros laukė nemaloni staigmena – nuo duobėto kelio abiejų dviračių padangos buvo sugadintos. „Gaunasi, kad mes 30 kilometrų nuo viešbučio, 2 val. iki sutemstant, be vandens, o telefone ryšio nėra”, – įspūdžiais dalijasi Milda.
Milda su vyru pastebėjo pravažiuojantį sunkvežimį, pilną meksikiečių vyrų. Supratę, kad tai vienintelis jų išsigelbėjimas, lietuviai sunkvežimį susistabdė. Šiaip ne taip susikalbėjus gestais, meksikiečiai padėjo susikrauti dviračius ir sutiko pavežti Mildą bei Mantą iki viešbučio. 30 km kelionė dėl itin prasto kelio truko pusantros valandos, ir Milda neslepia, kad į galvą buvo pradėjusios lįsti negeros mintys.
„Jau kilo ir mintys, ar iš vis pasieksime miestą, nes tos meksikiečių stereotipinės istorijos lindo į galvą, tačiau buvome saugiai pargabenti į namus. Kai pasiekėme miestelį, daug turistų į mus, stovinčius sunkvežimio gale, žiūrėjo klausiančiais žvilgsniais, šaukė, ar mums čia nereikia pagalbos“, – dabar jau su šypsena prisimena Milda.
Pradėjo rašyti tinklaraštį
Meksika porai paliko neišdildomus įspūdžius, o Milda pasidalijo ir gražiausia aplankyta vieta. Tai – Mahahual. Į kurortinį miestelį, kuriame gyvena mažiau, nei 1000 gyventojų, įprastai atplaukia kruiziniai laivai, tačiau dėl pandemijos laivų nebesulaukiama, todėl, pasak Mildos, galima pamatyti tikrąjį tos vietos grožį.
Šiaulietė pasakoja, jog keliaujant po skirtingus miestus buvo ir staigmenų. Būdami Palenkės mieste ir pastebėję, jog yra visiškai šalia San Kristobalio, nusprendė aplankyti ir šį miestelį. Išvykus iš Palenkės kaitino 35 laipsnių karštis, o įvažiavus į San Kristobalį mergina pamatė, kad žmonės vaikšto su pončais.
„Galvojam, kaip jiems nekaršta? Kai jau išlipome iš automobilio, supratome. Pasirodo, kad miestelis yra 2 km aukštyje, kalne, ir ten dienomis būna apie 19-21 laipsnį šilumos, o naktį nukrinta iki 7-9 laipsnių šilumos. Nepasidomėjome vykdami, tad teko atsiprašyti striukių, šiltų rūbų, ir traukti juos iš lagaminų“, – juokaudama pasakoja Milda.
Pašnekovė dar kartą pabrėžė, kokie šilti žmonės yra meksikiečiai. „Labai šilti ir labai draugiški žmonės, kai klausi, visada pasakys kelią ir pasakys teisingą, kai, pavyzdžiui, Tailande, dažnai pameluoja. Jie, negaudami jokios naudos, rekomenduos geriausias vietas, pasakys, kur eiti“, – sako Milda.
Po ilgos kelionės mergina sako supratusi, kad Meksika nėra tokia, kokią ją dažnai įsivaizduojame, todėl nusprendė savo patirtimi ir įspūdžiais pasidalinti su kitais ir parodyti, kad ne viskas yra taip, kaip atrodo. Taip gimė tinklaraštis „Apkeliauk Meksiką“, kuriame šiaulietė pasakoja apie aplankytas vietas ir konsultuoja ten vykti planuojančius lietuvius.
„Pati lygiai taip pat to krašto nemylėjau, bet nuvykusi pamačiau ir norėjau parodyti lietuviams, kad Meksika nėra atsilikusi valstybė, parodyti, kokia ši šalis yra graži. Žinodama, kaip lietuviai vis dar jos bijo, girdėję tik stereotipines istorijas, sugalvojau sukurti tinklaraštį, kurio pagalba daugiau žmonių galėtų pamilti šį kraštą“, – atskleidė pašnekovė.
Mergina neslepia, kad artimieji, išgirdę, jog Milda su Mantu nori keltis į Meksiką visam laikui, buvo sunerimę, tačiau ji sako, kad šalis nėra atsilikusi, o didelius skirtumus tarp Lietuvos ir Meksikos gyvenviečių sunku pastebėti.
Paklausta, ar nejaus tėvynės ilgesio ir ar negaila palikti gyvenimo Lietuvoje, Milda atvirauja: „Labiau bijau artimų žmonių ilgesio, bet bent per atostogas tikrai planuojam grįžti, visus aplankyti. Gaila palikti kolegas, nes visi labai susibendravome, bet nebenorime gyventi pagal nusistovėjusius standartus.
Koronaviruso situacija privertė susimąstyti, kaip gyvenam, ir ko iš gyvenimo iš tikrųjų norim. Ar gyvenam laimingą gyvenimą, ar jaučiam, kad kažkas kitas laimę atneš“, – pasakojo Milda.
