„Beveik kasdien vaistinėje apsilanko pacientų, turinčių nusiskundimų širdies darbu. Besikalbant su pacientu paaiškėja, kad negalavimai atsirado po persirgimo COVID-19. Dažniausiai pacientai skundžiasi padažnėjusiu širdies susitraukimo dažniu, neritmišku širdies darbu, skausmu, dūriais širdies plote. Pasitaiko pacientų, kurie jaučia dusulį, kitiems – tinsta kojos“, – sako vaistininkė G. Šimkė.
Ką daryti?
Tokiems pacientams vaistininkai rekomenduoja kurį laiką pavartoti širdies darbą gerinančius lašus, pvz., padažnėjusiam pulsui labai tinka ekstraktai, pagaminti iš gudobelių vaisių. Taip pat galima rinktis kompleksinius lašus, kurių sudėtyje yra valerijono, sukatžolių. Valerijonas pasižymi nervų sistemą raminančiu poveikiu, sukatžolės – arterinį kraujo spaudimą bei pulsą reguliuojančiu poveikiu, rašoma pranešime spaudai.
„Dažnai pacientams rekomenduoju vartoti preparatus, kurių sudėtyje yra elektrolitų magnio bei kalio, stiprinančius širdies raumenį bei gerinančius jos veiklą. Tai ypatingai aktualu po ligos, nes sirgdamas žmogus įprastai daug prakaituoja, o su prakaitu iš organizmo pašalinamas didelis kiekis magnio bei kalio“, – pataria vaistininkė.
Taip pat vaistininkai rekomenduoja vartoti maisto papildus, sudėtyje turinčius polifenolių – antioksidantų, kurie be daugelio kitų teigiamų savo savybių taip pat palaiko normalų arterinį kraujo spaudimą, saugo širdies ir kraujagyslių sistemą nuo laisvųjų radikalų poveikio ir oksidacinės pažaidos.
„Flavonoidai padeda mažinti kraujo trombocitų sulipimą ir gerinti ląstelių, dengiančių vidines kraujagyslių sieneles, funkciją. Vieni pagrindinių antioksidantų, kuriuos rekomenduoju vartoti savo pacientams, besiskundžiantiems širdies negalavimais – kofermentas Q10 ir resveratrolis“, – sako „Camelia“ vaistininkė.
Kada kreiptis į medikus?
Širdies susitraukimų dažniui tapus retesniam nei 60 k./min (ne sportininkui), šis reiškinys vadinamas bradikardija. Per dažnas pulso dažnis (daugiau nei 100 k./min) ramybės būsenoje vadinamas tachikardija. Tiek vienas, tiek kitas reiškinys yra pavojingi sveikatai, ypač, jei jaučiamas silpnumas, galvos svaigimas, dusulys, mirties baimė, tokiu atveju reikia nedelsiant kreiptis į medikus.
„Ypatingai atsakingai širdies siunčiamus signalus turėtų vertinti pacientai, sergantys širdies nepakankamumu, turintiems krūtinės anginą, patyrusiems miokardo infarktą, vyresnio amžiaus pacientams ar rizikos grupėje esantiems pacientams, – akcentuoja vaistininkė G. Šimkė.
– Visiems savo pacientams, besiskundžiantiems bent menkiausiais širdies negalavimais, rekomenduoju užsiregistruoti pas gydytoją kardiologą dėl išsamių širdies tyrimų, ypač, jei simptomai intensyvūs, nes COVID-19 gali sukelti ir tokias rimtas problemas kaip širdies raumens uždegimą – miokarditą ar miokardo infarktą.“
Pacientams, jaučiantiems ypatingai stiprų skausmą krūtinėje, kuris dažniausiai plinta į rankas (dažniausiai kairę), kaklą, apatinį žandikaulį, duobutę po krūtine, trunkantį nuo 20 min iki kelių valandų ir atsirandantį su fiziniu krūviu, į medikus reikėtų kreiptis nedelsiant – kviesti greitąją medicinos pagalbą, nes tai – pagrindiniai miokardo infarkto požymiai ir kiekviena minutė gali būti lemtinga. Tokiems pacientams dažnai pasireiškia ir gretutiniai miokardo simptomai: dusulys, šaltas prakaitas, galvos svaigimas, silpnumas, pykinimas.
