Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai, todėl pataria karštomis dienomis saugoti savo sveikatą.
Vanduo gaivina, bet būkime budrūs
Ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, taip pat ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje), gali kilti perkaitimo rizika. Nuo smarkiai padidėjusios oro temperatūros kenčia visi, bet ypač sunku mažiems vaikams, kurių termoreguliacija nėra pakankamai gerai išvystyta, taip pat kitiems asmenims, kurių termoreguliacija sutrikusi dėl ligų ar kitų priežasčių.
„Esant itin aukštai oro temperatūrai, patariama nedirbti fizinių darbų lauke, geriau juos atlikti anksti ryte arba atidėti vėlesniam vakarui, riboti sporto ar kitą fizinę veiklą lauke. Karštą dieną negalima palikti vaikų vienų automobilyje net trumpam“, – pataria NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja I. Taraškevičienė.
Specialistė taip pat įspėja, kad karštomis dienomis, turėtume būti itin atsargūs ir leisdami laiką prie vandens telkinių. „Maudynės ežere, be jokios abejonės, padeda atsigaivinti. Bet būkime budrūs ir atsargūs, saugokime savo vaikus. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje per karščius yra fiksuojama daugiau skendimo atvejų ir traumų, susijusių su buvimu prie vandens. Tad noriu atkreipti į tai dėmesį ir paskatinti visus būti atsargius“, – pataria I. Taraškevičienė.
Didžiausias pavojus – šilumos smūgis
Kai dėl per didelio karščio sutrinka organizmo temperatūros reguliavimo sistema, žmogus nepakankamai prakaituoja, jo kūno temperatūra tampa pavojingai aukšta, žmogų ištinka šilumos smūgis.
Vienas iš šilumos smūgio simptomų – sausa, įkaitusi arba dėmėta (dėl sutrikusio prakaitavimo) oda. Prilietus žmogaus kūną, jis yra akivaizdžiai karštas, asmuo sunkiai orientuojasi aplinkoje, gali kliedėti ir visiškai arba iš dalies prarasti sąmonę.
Visuomenės sveikatos specialistė I. Taraškevičienė įspėja, kad pastebėjus šilumos smūgiui būdingus simptomus, būtina nedelsti ir kviesti greitąją pagalbą. Kol atvyks medikai, nukentėjusįjį reikia perkelti į pavėsį, purkšti drungnu vandeniu ar suvynioti į drungną šlapią audinį. Jei žmogus sąmoningas, svarbu kuo greičiau atkurti prarastus organizmo skysčius (duoti atsigerti vėsaus vandens ar arbatos).
Svarbiausia – prevencija
Karštomis vasaros dienomis gerkite daugiau skysčių, valgykite daugiau vaisių ir daržovių. Stenkitės kūną vėsinti drungnu dušu ar vonia, daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose. Per karščius ribokite fizinį aktyvumą.
Nepalikite vaikų, gyvūnų uždaruose automobiliuose. Eidami į lauką užsidėkite galvos apdangalą, renkitės laisvais, natūralios medžiagos drabužiais, atviras kūno vietas, lūpas tepkite apsauginiais kremais nuo saulės, nešiokite akinius nuo saulės.
