Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Įdomu kokioje ligoninėje gimdėte, aš pirmojo kūdikio susilaukiau ir karantino metu, gimdžiau Kaune. Ir esu labai patenkinta visų personalu ir akušere, kuri padėjo gimdymo metu.
Sovietmečių gimdžiau du vaikus ir niekam nieko nedaviau nes neturėjau ko duoti. Ir tikrai nė viena neaprėkė ir nekoliojosi. Nežinau kaip dabar ,bet gal ir pačios esate lepios. Mums nereikėjo vyro, nes man būtu buvę kaip tik nesmagu . O dabar vargšelės ,Vis viskas blogai. Jei taip blogai buvo tai rašyk kokioje ligoninėje.
@AnI.
Na jau nereikia... Sovietus ir palikime sovietams. Skaičiau kažkada tokį nuostabų aprašymą iš sovietinio "Šeimininkės vadovo" straipsnelį skirtą vyrui. Išimtiniau ir niekada nesugebėsiu pamiršti, cituoju: po akto leiskite moteriai nueiti į vonią apsiplauti ir tyliai išsiverkti.
Ne lepnios mes, o kitoks vyro ir moters ryšio suvokimas. Jums būtų gal buvusi gėda, jūsų vyrui dar didesnė. O dabar vyrui pasitikti savo vaiką ateinantį į pasaulį yra norma. Būti šalia ir palaikyti savo moterį. Mano vyras buvo abiejuose gimdymuose. Reikėjo laikė ranką, reikėjo koją ir net nesivaipė kai iš skausmo net nejausdama apsikakojau. Čia ir yra vyras. O ne tas, kuris koridoriuje ar namuose laukia.
O dėl gimdymo tikrai yra neapsakomas skirtumas! Pirmą vaiką gimdžiau Australijoje, antrą Lietuvoje. Pirmą prisimenu su malonumu nors trūko daug ilgiau. Antrą kaip baisų sapną, nes situacija labai panaši kaip straipsnio autorės.
Ne lepnios mes, o kitoks vyro ir moters ryšio suvokimas. Jums būtų gal buvusi gėda, jūsų vyrui dar didesnė. O dabar vyrui pasitikti savo vaiką ateinantį į pasaulį yra norma. Būti šalia ir palaikyti savo moterį. Mano vyras buvo abiejuose gimdymuose. Reikėjo laikė ranką, reikėjo koją ir net nesivaipė kai iš skausmo net nejausdama apsikakojau. Čia ir yra vyras. O ne tas, kuris koridoriuje ar namuose laukia.
O dėl gimdymo tikrai yra neapsakomas skirtumas! Pirmą vaiką gimdžiau Australijoje, antrą Lietuvoje. Pirmą prisimenu su malonumu nors trūko daug ilgiau. Antrą kaip baisų sapną, nes situacija labai panaši kaip straipsnio autorės.
Utenoje irgi tas pats gimdziaų pries 3 men. Visa laika buvau su kauke. Pasakiau kad dustu ir nusimoviau ta kauke vistiek liepe uzsideti,pradejau daugiau dust tai uzdejo deguones kauke keliom minutem. Akusere grina fifa. Kita reke kad ne taip atsiguliau. Saremiu skausmai buvo ziaurus likau viena gymdikloj jau galvojau pagimdisiu viena pradejau rekt tai atbego apziurejo sako nieko baisaus cia stumk pajausi kad galvite islindo pasauksi. Nu tiesiog ziauru nera zodziu
Kokia akūšerė žvėris, pasakė tiesa į akis už taū ją dabar reiktu iš darbo išmest ane?
@Mindaugas
Tave reiktų ant tuo stalo užkelti.O gal jau turėjai patirties, tuomet sori
Vargšelė, vargšelė, o kocėl gi tau nebaigus dabar medicj i io išsilaviniml? Manau būsy gera akušerė
Nieko cia blogo visom kurios gimdo reikėjo kaukes dėvėti bet kad reikia cia gal tik jai taip atrodė nes pati buvo labai pasimetus
lesat žmonėms smegenis su savo išgalvotais rašinėliais
Nemalonu kai lauki susitikimo su savo vaiku . Per mano 3 gimdymus visąlaik turėjau parama vyra šalia . Joms putotis nebuvo visai noro . Dukra gimdė dalyvavau ir aš visas gimdymas buvo su kaukia . Buvau pasiruošusi psichologiškai jei padėti ir patarti. Laikykis ir pabandyk susirasti psichologinės pagalbos.
Vyt iš darbo tokias ale gyd ir akušeris, be jokio pasigailėjimo. Man buvo panašiai akušerė taip pat rėkė nes ponia mat 6 ryto pakėliau, kaip praAušradėjau ir aš ir vyras rėkė tai tada nuleido gazą.
aš gimdžiau prieš 40metų.Tai buvo tyčiojimasis iš manęs,nes aš buvau niekas.Vyras tuo metu tarnavo kariuomenėje.Gimdymas tęsėsi tris parą deja vaikelis po paros mirė.Visam gyvenimui liko randai ir psichologinis barjeras.Nors turiu du vaikus ir jau keturis anūkus bet to gimdymo nepamiršiu niekada.Ir dabar nueiti pas ginekologa tilkras išimtis, Prieš vizitą bemiegės naktys ir vaistai.Niekam neliunkiu tokio košmaro.
Per gimdymą išgirdusi akušerės žodžius kaunietė iki šiol nemiega naktimis: „Tai šlykštu ir žema“