Nestovėk prie mano kapo ir neverk;
Manęs čia nėra. Aš nemiegu.
Aš esu tūkstančiuos lekiančių vėjų.
Aš esu deimanto žybsnis sniege.
Aš esu saulės šviesa ant bręstančių javų;
Aš esu švelnus rudens lietus.
Kai tu nubundi rytmečio tyloje.
Aš esu paukštis skriejantis erdve.
Aš esu žvaigždė, tykiai šviečianti naktyje.
Nestovėk prie mano kapo ir neverk.
Manęs čia nėra. Aš nemiriau.

Kodėl Sėklos nebuvo apsispermavusio gwlbeti kame nuo velnio

kad taip būtų rūpinamasi dėl sielos....