Visgi, daugiausiai iššūkių kelia klausimas – kokias gėles reikėtų sodinti, kad šios atlaikytų ne tik atšiaurus orus bei drėgmę, tačiau ir išsilaikytų iki pat Visų Šventųjų dienos.
„Memorus“ kraštovaizdžio specialistė Eglė Balčiūnienė teigia, kad nesvarbu ar tai būtų Vėlinės, ar kita proga, tačiau svarbiausia yra visuomet parodyti pagarbą mirusiam artimam žmogui paprasčiausiai aplankant jo kapavietę ir ją sutvarkant.
„Svarbiausia yra tiesiog higieninė, elementari kapo tvarka ir žvakelė, kas yra simbolika. Dažniausiais tvarkos iššūkiais rudens metu būna lapai, spygliai, todėl prieš vykdami tvarkyti kapavietės pasirūpinkite grėbliu, lapų pūtikliu ir šiukšlių maišais.
Taip pat, verta iš anksto apgalvoti ir pasiruošti būsimą šventinį kapo apželdinimo, dekoravimo planą: kur, ką ir kiek sodinsite, kaip puošite, kokią spalvinę gėlių gamą pasirinksite“, – pataria E. Balčiūnienė.
Kada pradėti ruoštis Vėlinėms?
Norint sukurti skoningą kapo vaizdą, prieš pradedanti rinktis gėles ir jų kompozicijas, anot specialistės, reikėtų pagalvoti apie kapavietėje augančius augalus, paminklo ir kitų elementų atspalvius. Tuomet visas kitas detales ir naujus akcentus reikėtų derinti būtent prie jų:
„Idealiu atveju planą galima aptarti su kitais giminaičiais, kad visi nuo savęs atneštų po vieną žvakelę, tą pačią gėlę ar vienodą jos spalvą. Taip ne tik apželdinimas / dekoravimas bus vientiso stiliaus, tačiau viskas bus ir ekologiškiau, ekonomiškiau.“
Eglė Balčiūnienė teigia, kad kapą apželdinti galima ir likus porai savaičių ar netgi daugiau iki Vėlinių dienos. Tokiu metu galima sodinti, pavyzdžiui, viržius, kalocefalus, hebes. Gyvas ar reiklesnes gėles reikėtų sodinti prieš pat šventę, nes iki to laiko jos paprasčiausiai gali imti ir nušalti.
„Jeigu nebus galimybės kapavietės aplankyti per pačias Vėlines, tuomet tą galima padaryti ir likus kelioms dienoms iki jų. Rinkoje turime didžiulį pasirinkimą ilgai degančių žvakių, kurios dega apie 3-5 dienas, o taip pat, galima rinktis atsparesnius šalčiui sodinamus augalus ar ilgiau išliekančias dekoratyvines puokštes.
Perkant Vėlinių papuošimus kapams, visuomet rekomenduoju paprašyti profesionalių floristų pagalbos. Be to, siūlau nesirinkti sintetinių, neoninių spalvų dirbtinių gėlių žiedų ar kompozicijų, kurios yra parduodamos prekeivių šalia kapinių. Dažniausiai jos būna neestetiškos, neekologiškos.
Praktika rodo, jog net ir viena skoninga kompozicija, pavyzdžiui, vainikas, širdis, kryžius, pagalvėlė ar juosta bus prasminga puošmena ir tinkama kapo dekoracija”, – pataria kražtovaizdžio specialistė.
Kokius augalus sodinti?
Kol dar Lietuvoje nepasirodė „pikti“ šalčiai, tol daug kas gali pastebėti, kad vis dar yra puikiai išsilaikiusios vasarinės gėlės: gumbinės begonijos, serenčiai. Nors numatyti, kokie orai mūsų laukia ateityje, yra labai sunku, tačiau, jeigu tik pajutote norą keisti seniau augusius augalus, šiuo metu jau galite sodinti viržius.
„Želdinimą galima papildyti kalocefalais, hebėmis, kitais foniniais ar daugiamečiais augalais. Artėjant Vėlinių dienai, galima sodinti ir chrizantemas. Norint papuošti kapą ne sodinamomis gėlėmis, o tiesiog gėlių kompozicija, geriausiai yra rinktis gyvų gėlių kompozicijos dekorą.
Jeigu neturėsite galimybės artimųjų kapų aplankyti tą pačią dieną, tuomet rinkimės vainikėlius ar kompozicijas su ilgiau išliekančiais natūraliais gamtos elementais: medžio, kėnio šakelėmis, kankorėžiais, samanomis, džiovintomis gėlėmis”, – rekomenduoja pašnekovė.
Vėlinių progai geriausiai rinktis natūraliai atrodančias, prigesintas, pastelines ar žemių spalvų augalų kompozicijas. Vienos populiariausių ir žmonių mėgstamiausių augalų visuomet buvo baltos spalvos gėlių žiedai, tačiau E. Balčiūnienė teigia, kad baltos spalvos gėlės yra vienos nepraktiškiausių:
„Ne visi žino, kad baltą žiedą šalna pakanda pirmiausiai. Tokios gėlės yra mažiausiai atsparios, todėl dažnai baltos chrizantemos, viržiai, vos tik pajutę pirmąsias šalans ima ir pageltonuoja. Tačiau, jeigu, visgi, norisi kurti baltų gėlių kompozicijas, šias gėles sodinkite prieš pat Vėlines.
Taip pat pastaraisiais metais vis dažniau žmonės renkasi dažytas gėlės, pavyzdžiui, mėlynas chrizantemas. Be to, pastebima ir didelė pasiūla kompozicijų, kuomet į vieną vazoną yra susodintos net kelių spalvų gėlės. Populiarios ir sintetinių spalvų dirbtinės gėlės / žalumynai. Visa tai, kas nenatūralu ir pernelyg ryšku – rekomenduotina vengti.“
Eglė pripažįsta, kad rudenį ir per Vėlines yra ribotas sodinamų augalų rūšių pasirinkimas. Nors dažniausiai augalus, kuriuos sodinsime ant kapų renkamės pagal tai, kaip jie geba atlaikyti atšiaurias oro sąlygas, drėgmę ir didelį kritulių kiekį, tačiau specialistė teigia, kad sezoninės populiarios gėlės tokias sąlygas bent jau savaitę ar dvi gali kuo puikiausiai atlaikyti.
„Jeigu kapavietė yra itin problematiškoje vietoje, o grunto pakeitimas iš priemolio / molio į laidų vandeniui yra neįmanomas ir sodinti gėles tiesiai į gruntą gali būti rizikinga, atneštas gėles tiesiog galima pastatyti vazonėlyje“, – siūlo alternatyvų sprendimą Eglė.
Pasiteiravus, kokius augalus reikėtų sodinti, norint, kad šie išliktų gražūs dar ir pavasarį, E. Balčiūnienė teigia, jog praktika rodo, kad pasodinus į tinkamą gruntą kokybiškus viržius, šie išsilaiko gražiai ir ilgai, o kai kur auga sėkmingai ir kitais ar dar kitais metais.
„Taip pat, stabiliai ir gražiai sušąla ir kalocefalai. Vienareikšmiškai gražūs pasodinti daugiamečiai spygliuočiai išliks ne tik pavasarį, tačiau ir kitais metais”, – priduria ji.
Klaidos, kurių reikėtų nekartoti
Viena dažniausių klaidų, kurią žmonės atlieka rūpindamiesi kapavietės apželdinimu yra ta, jog augalus sodina į nestruktūringą, nederlingą gruntą, „specialų“ gruntą arba į gruntą, kuris yra durpės pagrindu.
„Yra labai populiari žemė, kuri yra „skirta kapų tvarkymui”. Ji yra labai graži, sodriai juodos spalvos, jos fone nuostabiai atrodo pasodinti augalai, tačiau ji yra tinkama tik norint padekoruoti užsodinto ploto paviršių.
Praktika rodo, kad tokia žemė nėra tinkama augti augalams, nes ji nėra struktūringa, derlinga, greitai išdžiūva ir tampa dulkėmis. Itin juoda spalva įkaitina paviršių, ko pasekoje vasarą dar stipriau garinama drėgmė”, – sako pašnekovė.
Nors dažniausiai pasirinkdami gruntą žmonės daro klaidas, tačiau ne ką svarbus yra momentas, kuomet augalai yra perkami pagal dabartinę savo būklę.
Anot Eglės, taip elgdamiesi, žmonės galvoja apie grožį ir kainą, tačiau nepagalvoja kelių svarbių aspektų: kaip augalas atrodys po kelių metų, ar jie tinkami augti mūsų klimato zonoje, kokio bus aukščio, pločio, kokia priežiūra jiems yra reikalinga.
„Dažnai klientai įsisuka į šį ratą, skiria nemažai laiko ir pinigų, ir galiausiai patys pavargsta. Kalbant apie sezoninį ar prieššventinį želdinimą, dažniausiai žmonės daro dar vieną klaidą, kuomet sodina per daug spalvų ar gėlių rūšių.
Taip pat, apželdinant didesnį kapavietės plotą, gėlės yra nekomponuojamos tarpusavyje, o tiesiog išmėtomos dideliais atstumais viena nuo kitos per visą plotą.
Tvarkant bendrai kapavietes dažniausiai yra pasirenkamas netinkamas patiesalas skaldelės pagrindui, užpilamas per mažas skaldelės kiekis, netinkamai priderinama skaldelės spalva prie kapavietės spalvinės gamos arba neatsižvelgiama į kapavietės aplinką, pavyzdžiui, dedama juoda blizgi skaldelė po pušimis”, – teigia moteris.
Visgi, norint išvengti tam tikrų klaidų, „Memorus“ kraštovaizdžio specialistė Eglė Balčiūnienė pataria nepamiršti pagrindinių bendrų dizaino taisyklių, kurios padės sukurti harmoningą ir estetišką kapavietės vaizdą:
„Pagrindinės taisyklės yra proporcijų išlaikymas, prie tam tikro dydžio paminklo tinka tam tikro aukščio augalai ar dekoro elementai. Taip pat pusiausvyra ir balansas, pavyzdžiui, simetrijos išlaikymas – elementas po kaire paminklo puse ir elementas po dešine puse.
Galimas ir elementų atkartojimas visoje kapavietėje, pavyzdžiui, granito pėdutės kapo viduje ir vaza ar žvakidė kapavietės šone. Reikalingas ir pagrindinio akcento buvimas, šiuo atveju dažniausiai būna paminklas bei gražūs perėjimai nuo aukščiausio ir pagrindinio „taško” – paminklo – į žemiau esančią erdvę, kuri yra kapo vidus.
Toliau lieka papildomi dalykai, kaip spalvinė gama ir gebėjimas jų visų nesumaišyti į visumą, želdinimo taisyklės planuojant ir parenkant augalus, tinkamas išdėstymas pagal kapo ir augalo dydį, augimo sąlygas, priežiūros niuansus.“