Šią tendenciją patvirtina ir naujausia „Telia“ pokalbių statistika – iki 25 metų amžiaus klientai per mėnesį prakalba maždaug tris kartus mažiau minučių nei 45–54 m. amžiaus grupės atstovai.
„Daugelis vyresniosios kartos žmonių dar prisimena laikus, kai dėl galimybės skambinti laidiniu telefonu tekdavo įnirtingai peštis su savo broliais ir seserimis. Tuo metu šiuolaikiniams jaunuoliams kiekvienas skambutis kelia nerimą, o kartais net yra suvokiamas kaip įkyrus kišimasis į jų asmeninę erdvę.
Įdomu, jog šios tendencijos pastebimos jau ne tik asmeninėje, bet ir darbinėje aplinkoje. Tačiau nepaisant to, kad vartotojai kasmet prakalba vis mažiau minučių, balso skambučiai kai kuriose srityse vis dar išlieka nepakeičiami“, – teigia „Telia“ mobilaus ir fiksuoto ryšio vadovė Eglė Sonata Padagaitė.
Skambutis prilygsta blogoms naujienoms
Remiantis naujausia „Telia“ statistika, abonentai iki 25 m. per mėnesį Lietuvoje vidutiniškai prakalba vos kiek daugiau, nei 100 min., arba maždaug tris kartus mažiau, nei 45–54 m. amžiaus grupės atstovai.
Vis dėlto lyginant kelerių pastarųjų metų duomenis, matyti, jog besiformuojantys nauji įpročiai keičia visą rinką – bendra visų vartotojų pokalbių trukmė nedideliais žingsneliais trumpėja, o mobiliųjų duomenų vartojimas auga.
„Z ir Y kartų atstovai yra patys didžiausi mobiliojo interneto vartotojai, todėl akivaizdu, kad jų bendravimas taip pat yra persikėlęs į virtualią erdvę. Jaunimas vertina susirašinėjimo programėlių suteikiamą lankstumą, kuris leidžia komunikuoti nuotraukomis, memais, jaustukais ir balso žinutėmis.
Bet ne ką mažesnę rolę vaidina ir jų suteikiama laisvė. Jaunuoliai įprato galėti bendrauti savo tempu, apgalvoti savo žodžius ir emocijas, tad skambučiai, versdami atsakymus pateikti čia ir dabar, jaunus žmones tarsi ištraukia iš komforto zonos“, – pažymi „Telia“ ekspertė.
JK psichoterapeutė Eloise Skinner linkusi akcentuoti ir tai, kad skambučiai šiais laikais jaunimui siejasi su blogomis naujienomis. Kadangi su šeimos nariais ir draugais bendraujama susirašinėjant, telefoniniai pokalbiai jų mintyse tampa tarsi rezervuoti kritinėms ar labai skubioms situacijoms. Jais įprastai pranešama apie patekimą į bėdą, avarijas, atleidimą iš darbo ar artimųjų mirtį, todėl netikėtai suskambęs telefonas jaunuoliui pirmiausia sukelia nerimą.
Šis neigiamas skambučių emocinis krūvis juos paverčia mažai patraukliu kanalu, kuris dar ir neretai užterštas nepageidaujamų prekių ar paslaugų pasiūlymais bei sukčių pasalomis. Dėl to nenuostabu, kad jaunajai kartai daug patraukliau apskritai nekelti ragelio, nei kęsti diskomfortą aiškinantis, kas ir kokiu klausimu bando juos tokiu būdu pasiekti.
Skambučiai tampa nepageidaujami net darbe
Nenorą kalbėti telefonu jaunuoliai „atsineša“ net į darbą. Nepaisant to, kad skambutis vyresniesiems gali pasirodyti kaip būdas efektyviai ir greitai išspręsti klausimus, jauniesiems profesionalams jis tik kelia stresą. BBC apklausti jauno amžiaus dirbantieji teigia, jog darbiniai pokalbiai juos stato į nemalonią padėtį, neleisdami iš anksto pasiruošti ir išnagrinėti situacijos, prie ko juos yra įpratinę elektroniniai laiškai.
Nemaža dalis jaunimo taip pat tiki, kad kalbėjimas telefonu kenkia jų produktyvumui. Buvimas pokalbyje reikalauja atsiriboti nuo kitų veiklų ir visą dėmesį sutelkti į pašnekovą. Tuo metu susirašinėjant, jaunuoliai savo kompiuterio ekrane gali bendrauti su keliais asmenimis vienu metu.
Vyresni kolegos taip pat pastebi, kad jaunesni jų bendradarbiai netgi nesiteikia atsakyti į praleistus skambučius, o paklausti kodėl – atsako, kad jų išmaniojo tonas yra nutildytas ir jie skambučių paprasčiausiai negirdi.
„Prie tokio skambučių ignoravimo greičiausiai prisideda ir pasikeitęs darbo režimas. Galėdami dirbti nuotoliu arba hibridiniu būdu, jauni žmonės neturi progos geriau susipažinti su savo kolegomis ir užmegzti neformalaus ryšio, kuris įprastai padeda pralaužti ledus telefoniniame pokalbyje.
Kitaip nei žinutė, skambutis reikalauja bent minimalios įžangos, todėl jaunuolis, gerai nepažinodamas bendradarbių, pokalbyje jaučiasi nejaukiai. Susirašinėjant šį pažeidžiamumą galima eliminuoti bei atsiriboti nuo bet kokio nepalankaus emocinio fono“, – įžvalgomis dalinasi „Telia“ atstovė.
Stebėdamos tokius dalykinės komunikacijos pokyčius, organizacijos vis dažniau pasirenka šiuolaikines bendravimo platformas, tokias kaip „Slack“ ar „Microsoft Teams“, kurios siūlo galimybes derinti tekstinius pranešimus, vaizdo skambučius ir kitas komunikacijos formas vienoje vietoje. Tai suteikia darbuotojams laisvę pasirinkti, kaip jie nori bendrauti, ir padeda išvengti nereikalingų skambučių.
Era baigiasi, bet patys skambučiai neišnyks
Žvelgiant į kasmet besitraukiančias skambučių apimtis, šios komunikacijos formos nuėjimas į antrą planą anksčiau ar vėliau atrodo neišvengiamas. Nors kai kas besibaigiančioje skambučių eroje taip pat įžvelgia visuomenės emocinio intelekto suprastėjimą ir gebėjimo veikti spontaniškai praradimą, E. S. Padagaitė situacijos nelinkusi dramatizuoti.
Pasak jos, prieš kiek mažiau, nei tris dešimtmečius, žmonės panašiai baiminosi faksą pakeisti elektroniniais laiškais, tačiau perėję prie naujesnio komunikacijos kanalo dėl jo patogumo atgal nebesidairė. Šiuo metu pasaulyje lygiai taip pat stebime dar vieną bendravimo evoliucijos etapą, kuris mūsų bendravimą verčia dar našesniu, lankstesniu ir labiau atitinkančiu didelį šiuolaikinio gyvenimo tempą.
„Kita vertus, visiško skambučių išnykimo scenarijus yra mažai tikėtinas. Anot „Uswitch“ apklausos, beveik pusė socialiniams tinklams ir balso žinutėms pirmenybę teikiančio jaunimo, įsižeistų, jei jų artimiausi žmonės nepaskambintų pranešti apie sužadėtuves, vaiko gimimą ar kitų svarbių žinių.
Be to, skambučiai ir toliau išlieka pačia asmeniškiausia ir jautriausia modernaus bendravimo forma, norint pasveikinti artimąjį su gimtadieniu ar pareikšti užuojautą. Dėl to panašu, kad telefoninių pokalbių, kaip komunikacijos kanalo, universalumas mažės, tačiau jie dar ilgai išliks nepakeičiami tais atvejais, kai reikia išreikšti emocijas ar užmegzti stiprų asmeninį ryšį“, – apibendrina „Telia“ mobilaus ir fiksuoto ryšio vadovė.
