• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Taip, juodajame šokolade yra sudėtinių junginių, kuriais galima mėgautis be sąžinės graužimo, rašoma cnn.com. Tačiau viskas priklauso nuo porcijos dydžio, kadangi per didelis kiekis šokolado reiškia per daug riebalų, cukraus ir kalorijų, o tai nusveria teigiamą jo poveikį.

Taip, juodajame šokolade yra sudėtinių junginių, kuriais galima mėgautis be sąžinės graužimo, rašoma cnn.com. Tačiau viskas priklauso nuo porcijos dydžio, kadangi per didelis kiekis šokolado reiškia per daug riebalų, cukraus ir kalorijų, o tai nusveria teigiamą jo poveikį.

REKLAMA

Juodas šokoladas turi daug kietųjų kakavos dalelių, kuriose yra flavanoliais vadinamų sudėtinių junginių. Įrodyta, kad dideli kiekiai flavonolių gali apdėti mažinti kraujospūdį ir cholesterolį, pagerinti kognityvinius gebėjimus ir net mažinti diabeto riziką. Juodame šokolade flavonolių yra daugiausiai – pieniškame šokolade jų mažiau, o baltame šokolade jų nėra visai.

Tačiau nors dėl juodajame šokolade esančių kakavos flavonolių jis yra sveikas skanumynas, flavonoliai taip pat šokoladui suteikia kartumo. Maisto gamintojai šokoladą dažnai apdoroja, kad jis būtų skanesnis, o šiame procese gali būti pašalinta dalis šių naudingų sudėtinių junginių.

REKLAMA
REKLAMA

Įvairūs maisto gamybos aspektai, pavyzdžiui, fermentacija ir skrudinimas, kurie pagerina skonį ir suteikia šokoladui jo skiriamąjį aromatą, taip pat gali paveikti flavonolių turinį, aiškina Mattas Hartingsas, „American University“ chemijos dėstytojas:

REKLAMA

„Skrudinimo metu atsiranda įvairiausių naujų skonių... O tam, kad jie atsirastų, reikia sunaikinti neskrudintose pupelėse esančias molekules... Ir visuomet išlieka tikimybė, kad yra išardomi sudėtiniai junginiai, kurių pašalinti visai nenorime – pavyzdžiui, flavonoliai.“

Nors flavonolių kiekis įvairių prekės ženklų šokoladuose gali skirtis, juodąjį šokoladą rinktis visuomet yra sveikiau, nei pienišką, kuriame taip pat dažnai būna daugiau cukraus.

REKLAMA
REKLAMA

Jei jums norisi dar argumentų juodajam šokoladui valgyti, atsiminkite, kad trečdalį kakavos sviesto sudaro sočioji stearino rūgštis, kurios, kitaip nei kitų nesočiųjų rūgščių, poveikis cholesteroliui yra neutralus. Be to, kakavos milteliuose yra mineralų, pavyzdžiui, kalcio, geležies, vario, magnio, fosforo, kalio ir cinko.

Todėl be sąžinės graužimo po valgio pasimėgaukite gabalėliu juodojo šokolado. Bet prieš tai nepamirškite keleto faktų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visų pirma, pirkite šokoladą, kuriame yra bent 60% kakavos. Paprastai kuo aukštesnis šis procentas, tuo daugiau flavonolių, nors tikslus jų kiekis skiriasi kiekvienoje partijoje ir priklauso nuo apdorojimo, sako M. Hartingsas:

„Šie didesnių procentų šokoladai taip pat yra naudingesni už pienišką ir baltąjį šokoladą, nes juose yra mažiau cukraus ir riebalų.“

REKLAMA

Antra, jei įmanoma, rinkitės natūralią kakavą, o ne olandiškąją apdorotą kakavą, kuri yra apdorojama šarmais – rūgštis neutralizuojančiais junginiais. Tai šokoladui suteikia švelnesnį skonį, bet sunaikina naudinguosius flavonolius.

Jei gaminate ką nors su kakava, jos pasirinkimas priklausys nuo recepto, sako M. Hartingsas: „Kai kurie kepiniai tiesiog būna skanesni naudojant olandiškąją apdorotą kakavą. Jei bent vienas recepto ingredientas yra labai rūgštus, tuomet su natūralia kakava kepinys bus dar rūgštesnis.“

Galiausiai, kad nepriaugtumėte svorio, šokolado porcijas apribokite iki 30 gramų per dieną – taip gausite maždaug 150 kalorijų.

Lisa Drayer yra mitybos specialistė, rašytoja ir CNN sveikatos ir mitybos ekspertė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų