Neseniai su vyru apsipirkinėjome viename prekybos centre, kai netikėtai iš nugaros prie manęs priėjo moteris. Pripuolė, apsikabino, pradėjo kalbėti, o aš žiūriu į ją ir niekaip nesuprantu, kas ji.
Lyg ir matyta, bet veido bruožai visiškai kitokie!
Žiūriu į ją, o ji man prisistato ir tada aš aiškiai prisimenu, kad čia gi mano buvusi draugė, su kuria mokėmės vidurinėje.
Kažkada plonytėmis lūpomis ir kiek užkritusiomis akimis iš kitų išsiskyrusi mergina dabar nė kiek savęs nepriminė – pūstos lūpos, ryškus blizgis, pakelti akių vokai. O kai dirstelėjau į krūtinę, pamačiau, kad ji tikrai didinta. Gerokai didinta!
Atsimenu, paauglystėje ji kompleksavo, kad neturi krūtinės, tačiau niekada nemaniau, kad paauglystės kompleksai išaugs į tai, kad ji nuspręs šitaip save pakeisti.
Tai kokia ta grožio kaina?
Kelios plastinės operacijos ir veido bruožų keitimas? Kiek į save reikėjo leisti neaiškių priemonių, kad pasiektumei tokį rezultatą? Ir vardan ko? Kaip supratau, ir iki šiol nesijaučia nei mylima, nei laiminga.
Kai pasakiau, kad sunkiai ją pažinau, ji papasakojo, kad nusprendė pasikeisti, nes iki tol labai kompleksavo dėl savo išvaizdos, o dabar tikisi dar ir lengviau susirasti antrąją pusę.
Va čia ir yra įrodymas, kaip kartais mes, moterys, savimi nepasitikime – nejaugi tikrai reikia iš esmės pasikeisti ir stengtis priminti kokią nors garsenybę, kad pagaliau patikėtumei, kad esi graži ir be didesnių pastangų? O laimė ir vyras šalia priklauso nuo dirbtinio grožio?
Tikrai buvo gaila žiūrėti, kaip moteris save pakeitė vien tam, kad sulauktų dėmesio ir sau įrodytų, kad gali patikti kitiems.
Autorius: skaitytoja Vida
