Šiems metams esu davęs sau daug pažadų, kuriuos privalėsiu pasistengt įgyvendinti, tad papildomas pažadas – daugiau pozityvo apžvalgose, tų pažadų sąrašo stipriai neišplės.
Tad su žadėtu pozityvu leidžiamės į dar vieną gastronominę kelionę, kurios metu aš jums papasakosiu apie lietuvišką virtuvę propaguojančią kavinę „XXXL”.
Turėjo prie ko prikibti
Jei šioje kavinėje nesilankėte, tai bent ją turėjote pastebėti važiuodami pro Ramučius į Kauno oro uostą.
Pačios kavinės nuotraukomis nudžiuginti jūsų negaliu, nes mūsų su Katiniene apsilankymo metu kavinė buvo pilnutėlė, o kadangi žmonių paveiksluoti be jų sutikimo negalima, tai apsieisit šį kartą su gausesniu meniu nuotraukų kiekiu.
Meniu iki skausmo kiekvienam lietuviui pažįstami patiekalai. Tai džiugina, ir į pirmus sakinius apie pačią maitinimo įstaigą šiame tekste įlieja daugiau pozityvo, kurio daugeliui skaitytojų taip trūksta mano tekstuose.
Išties džiugu, kad kitų šalių patiekalai neišstūmė mūsų visų pamėgtų patiekalų, tarp kurių, bent man su Katiniene, pirmą vietą dalinasi cepelinai su maltinukais.
Tiesa, pastebėjau ir vieną klaidą, kuri manau supainiojo ne tik mane, bet ir daugelį svečių pirmą kartą užsukusių į kavinę „XXXL”.
Meniu parašyta, kad cepelinai kainuoja 6,80€. Katinienė norėdama nepersivalgyti ir taip eilinį kartą vakare neišgąsdinti svarstyklių, padavėjos paprašė cepelinų pusę porcijos.
O jau tada iš padavėjos sužinojome, kad cepelinai pas juos labai dideli ir parduodami po vieną. Tad manau tokią informaciją reiktų skelbti ir meniu – „Cepelinas – 6,80€”
Apžvelgė maistą
Kavinės kolektyvas sukosi gan greitai, tad spėję sriubtelėti po kelis gurkšnius gėrimų sulaukėme ir sriubų.
Agurkinė sriuba pranoko visus mano lūkesčius, kuriuos buvau suprogramavęs pasąmonėje darydamas užsakymą ir matydamas jos mažą kainą – 2,80€.
O jau išmaišęs milžinišką kiekį sriuboje nugulusios grietinės prisiminiau vieną „Tik Tok” personažą, kuris dega didele silpnybe grietinei.
Jos milžiniškam kiekiui, kuris užgožė net agurkų skonį, jis tikrai liktų neabejingas valgydamas šią sriubą.
Geru skoniu pasižymėjo ir burokėlių sriuba, po kurios Katinienė buvo sumąsčius cepeliną net prašyti įdėti išsinešimui, nes po burokėlių sriubos ji jautėsi ne tik kad pasisotinusi, bet ir persivalgiusi.
Ištikimiausi Riebaus katino puslapio sekėjai jau ne kartą mano tekstuose yra skaitę apie tai, kad Katinienę galėčiau drąsiai tituluoti cepelinų eksperte. Ir tai ne tik dėl to, kad ji pati gamina skanius cepelinus, bet labiau dėl to, kad ji cepelinų ragavus skirtingose Lietuvos maitinimo įstaigose daugiau kartų nei bet kuris kitas mirtingasis.
Ir nors cepelino išvaizda buvo tokia lyg kleckas būtų nužengęs nuo kokio žymaus dailininko drobės, jo skonis buvo toli nuo to ką mes vadiname skaniais cepelinais. Ir to bėda cepelino tarkis: kietas ir beskonis.
Tad kaip pasakė Katinienė arba nevykusi bulvių rūšis, arba tarkio masė, kurią atvežė tiekėjas.
Pradėjęs rašyti apie vištienos maltinukus kelis kartus ištryniau parašytus sakinius, nes tas žadėtas pozityvas neleido jų palikti publikavimui, tad ilgai sukau galvą kaip jums perteikti pozityviai tai ką savyje nešė tie maltinukai.
Tad bandom pozityviai. Mano nuomone šie maltinukai per geri, kad juos valgytumėt. Aš jiems siūlyčiau kitokį panaudojimą, o konkrečiai tai – pastatų vidaus apdailoje.
Skysta, vandeninga bulvių košė puikiai tiktų sienoms tinkuoti. Miltinis ir su sušokusiais burbuliukais padažas atstotų sienų glaistą arba tapetų klijus.
Na o vištienos maltinukus galėtumėt panaudoti dekoruodami lubas vietoje gipso dekoro detalių.
Ir liko daržovės. Jas galite suvalgyti ir ne dėl to, kad joms nesugalvojau pritaikymo statybų aikštelėje, tiesiog jos vienintelės toje lėkštėje buvo valgomos.
Padarė išvadą
Reziumuoju. Sunku išlaikyti pozityvą kalbant apie maistą, kuriam turi priekaištų, ir tai nieko bendro neturi su daugelio pamėgta fraze: vienam skanu, kitam neskanu.
Tai pagrįsta mano žiniomis apie maisto gamybą, kuriomis aš ir remiuosi rašydamas šiuos tekstus.
Sriubos skanios ir joms jokių pretenzijų, gal tik kaip minėjau per daug grietinės šeimininkės deda.
Bet štai su pagrindiniais patiekalais – tragedija.
Prisipažinsiu – dar neteko niekur valgyti skanaus milžiniško cepelino. Visų jų būdavo panašios problemos: per didelis tarkių kiekis lyginant su mėsos įdaru ir tragiškas tarkio skonis.
Maltinukai, kaip jau minėjau, labiau skirti vidaus apdailos darbams nei juos valgyti.
Dar viena pastaba dėl stalų valymo. Nežinau ką prieš tai su šia pašluoste valėte, bet bent svečiams matant jos į salę neneškit arba pakeiskit švaria.
Tad išlaikydamas žadėtą pozityvo gaidelę vietoje 2/5 rašau 3/5.
Ir jei jūsų požiūris į maistą prasideda nuo jo kiekio, o skonis nėra toks svarbus, tai šie cepelinai jums labai patiks…
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su „XXXL” kavine. Įstaigos savininkai situaciją komentuoti atsisakė.
Šaltinis: „Riebus katinas”, riebuskatinas.lt
