Jūratė sakė, kad būtent prancūziška konditerija susižavėjo vos prieš 5-erius metus. Prancūziški kepiniai, pasak Jūratės, buvo neįprasti ir neragauti, todėl parūpo tai išbandyti pačiai. Tačiau jos draugystė su kepiniais prasidėjo dar vaikystėje, kai mama Jūratei ir jos broliui leisdavo kartu suktis virtuvėje. „Mama niekada nesakydavo, kad nepavyks. Leisdavo maišyti, kepti, eksperimentuoti“, – prisimena moteris.
Naujus skonius ir receptus pirmiausia įvertindavo Jūratės šeima, draugai bei kolegos, kurie negailėdavo pagyrų ir komplimentų. Tada panevėžietė sulaukė ir prašymų iškepti tortų šventėms, todėl savaitgaliais ir po darbo plušėdavo virtuvėje, tačiau prisipažįsta, kad kartais į darbą tekdavo važiuoti pamiegojus vos keletą valandų.
„Vis pasigirsdavo klausimų, kada visa galva panirsiu į saldėsių jūrą. Vienų atostogų metu tiesiog atėjo mintis, kad gal jau laikas. Juk geriau pabandyti ir žinoti, kad nepavyko, nei nieko nedaryti. Šiandien tikiu, kad pakankamai spontaniškas sprendimas buvo teisingas“, – verslo pradžią prisiminė Jūratė.
Anksčiau Jūratė dirbo personalo vadove metalo inžinerija užsiimančioje įmonėje. Kardinaliai profesiją pakeitusi moteris teigė, kad jokių sunkumų net ir verslo pradžioje nepatyrė: Jūratė tai vadina sėkme, tačiau ne paslaptis, kad skaniausi kepiniai tie, kurie gaminti su meile. Galbūt dėl to Jūratės verslą sėkmė lydi ir šiandien: „Turbūt čia tas variantas, kai sako: susirask mylimą darbą ir tau nereikės dirbti“, – juokavo kepėja.
Tortų atvyksta ir iš tolimų Lietuvos kampelių
Jūratė sakė, kad meno kūrinius primenantys desertai – fantazijos ir kūrybos vaisiai. Moteris mėgsta spalvas, tačiau stengiasi neperkrauti tortų detalėmis. „Turiu pačius nuostabiausius klientus, kurie pasitiki manimi ir duoda visišką laisvę. Būna, kad atsiunčia pavyzdį, bet visada kažką pakeičiame, – atskleidė Jūratė.
Jūratės kepiniai užkariavo ne tik Panevėžio žmonių širdis. Kartais žmonės dėl jos gaminamų skanėstų atvyksta ir iš tolimų Lietuvos kampelių, o didelio atstumo visiškai nebijo nuotakos: „Toliausiai tikriausiai vyko iš Klaipėdos. Vežė desertus vestuvėms. Kiti atvyko torto gimtadieniui pasiimti iš Šilutės. Perklausiau 3 kartus, ar tikrai atvažiuos, bet atvažiavo“, – juokavo panevėžietė.
Tokie klientų įveikiami atstumai, pasak Jūratės, ją visada maloniai nustebina, o dažnai vestuvinius tortus įsigiję jaunavedžiai tampa nuolatiniais klientais: „Po vestuvių šventės dažnai mūsų draugystė tęsiasi ir toliau: tortus užsisako krikštynoms, vaikų gimtadieniams, kitoms šventėms.“
Visi ingredientai – natūralūs
Pasak Jūratės, lietuviai mėgsta lengvesnio, gaivesnio skonio tortus. Ypač populiarūs lengvi sūrio pyragai, kurie užsakomi ir be progos, o dažniausiai tortams pasirenkamas skonis: pasiflorų ir mangų. Moteris šiuos skonius išgauna iš vaisių tyrelių, o ir kiti kepinių ingredientai – tik natūralūs.
„Naudoju tik natūralią grietinėlę, cheminiai purikliai, priedai, skonio stabilizatoriai ar stiprikliai: jų tiesiog nėra. Jeigu reikia kažkokio skonio, dedu vaisių tyrę“, – atskleidė Jūratė.
Kartais darbe Jūratė susiduria ir su neįprastais iššūkiais. Vienas iš tokių: keturių skonių tortas, svėręs 24 kilogramus svėręs. Tokio dydžio kepiniui ne tik reikėjo gaminti specialų padėklą, kuris išlaikytų tokį svorį, tačiau ir sugalvoti, kaip jį išnešti.
„Tik padarius tortą ir ruošiantis atiduoti, iškilo dilema – ar tilps pro duris? Laimei, patalpose buvo trejos durys. Pro vienas vos ne vos pavyko tortą išnešti. Adrenalino užteko ilgam“, – prisiminė Jūratė.
