Tačiau Jolitos meilė maistui neapsiribojo vien tik jo gaminimu. Gyvendama Griškabūdyje, ji buvo oficialiai įteisinusi namų ūkio virtuvę, tačiau prieš dvejus metus persikėlus į naujus namus Giedručių kaime, šį procesą teko pradėti iš naujo. Pasak Jolitos, senas namukas nebuvo tinkama vieta užkandžių gamybai, nes trūko tam reikalingos erdvės.
Vyras Vitalijus įrengė vietą gamybai
Persikrausčiusi į naujus namus, Jolita sulaukė pasiūlymo iš profesinės mokyklos ir dvejiems metams tapo dėstytoja. Dėl šio darbo ji turėjo laikinai atsitraukti nuo savo aistros – maisto gaminimo, nors ir dėstė virėjams, tad visiškai nuo šios srities nenutolo.
Vis dėlto, kaip pati sako, būdama didelė introvertė, ji vis dažniau mąstė apie sugrįžimą prie savo tikrojo amato – kulinarijos.
„Ši mintis manęs nepaleido – vis svarstydavau, kad reikėtų grįžti prie savo senojo amato. Galiausiai su vyru pastebėjome, kad yra patalpos, tik jos, žinoma, reikalavo daug darbo ir laiko. Bet kažkaip susiėmėme.
Vyras labai nagingas, ir jis sako: „Darom!“ Aš atsakiau: „Gerai“. Bendromis jėgomis viską sutvarkėme, be jokių projektų, todėl procesas ir užsitęsė, nors labai norėjau viską pabaigti kuo greičiau“, – apie virtuvės įrengimo pradžią pasakoja moteris.
Praėjus šiek tiek laiko, Jolita pagaliau rado savo maisto gamybos vietos pavadinimą – ji nusprendė ją pavadinti „Skonio oaze“.
Sugrįžti įkvėpė žmonių dėmesys
Vitalijus, Jolitos vyras, apie metus laiko įrenginėjo naują erdvę maisto gamybai. Jolita teigia, kad noras gaminti įvairius užkandžius kilo iš jos pačios, dar šeimai gyvenant Griškabūdyje.
„Ten sekėsi – žmonės atvažiavo ne tik iš miesto, bet ir iš Šakių, iš visur. Tai motyvavo nepaleisti gamybos. Dirbdama profesinėje mokykloje, kurią pati baigiau, buvo malonu grįžti į savo mokyklą, tik kitame amplua.
Vis dėlto, kai dirbau, žmonės man skambindavo ir klausdavo, ar dar gaminu. Ta mintis manęs nepaleido – žmonės ieškojo mano gaminamo maisto ir nepamiršo manęs. Tai ir tapo didžiausia motyvacija sugrįžti“, – atskleidžia ji.
Jolita ne kartą akcentavo, kad yra be galo dėkinga savo vyrui, kuris beveik visą virtuvę ir kitą erdvę įrengė savo rankomis. „Skonio oazėje“ galima pastebėti dvi skirtingas zonas: vienoje įrengta virtuvė, o kitoje – sandėliavimo zona, skirta įvairių padėklų ir virtuvinių reikmenų laikymui.
„Aš nenorėjau visiškai gamybinio cecho, nes čia yra ribotais kiekiais viskas. Norėjau sau jaukios erdvės, jaukios darbo zonos, kad jausčiausi joje smagiai“, – priduria ji.
Jolita pasakoja, kad tai buvo didžiausias vyro fizinis indėlis, nes reikėjo nugriauti ir pastatyti sienas bei atlikti įvairius remonto darbus, o ji prisidėjo tik prie kosmetinių užduočių. Bendromis jėgomis, pasitardami ir įvertindami, kas ką geriausiai moka, jie kartu įgyvendino šį projektą.
Atskleidė, kiek kainavo įrengimas
Jolita teigia, kad šiuo metu maistas gaminamas tik išsinešti. Pasak jos, iki tol, kol bus įgyvendinti kiti planai, dar yra daug darbo, ir tai yra tik pirminis startas.
„Vyras tikrai pasistengė, nes čia nebuvo nei vandentiekio, nei nieko – reikėjo tiesti vandentiekį per visą kiemą, kasti ir griauti. Tikrai įdėta daug pastangų“, – sako ji.
Paklausta apie iššūkius, su kuriais susidūrė įrenginėjimo procese, ji teigia, kad didžiausias iššūkis buvo finansai. Pasak jos, visi darbai priklauso nuo finansinių išteklių, o mokėti reikia iš karto, o ne dalimis.
„Reikėjo pasiplanuoti, kaip visos šeimos finansus organizuoti, kad visiems užtektų. Aišku, iššūkis vyro sveikatai, nes tikrai daug dirbo, ir naktį dažėme, vėliau net kaimynai domėjosi, ką mes veikiame, nes naktimis šviesos degdavo“, – juokiasi moteris.
Vis dėlto, nors ji pažymi, kad negali tiksliai įvardinti įrengimo išlaidų, nes ne viską užsirašydavo ir fiksuodavo, ji mano, kad šeima apytiksliai išleido apie 10 tūkst. eurų.
„Mano vyras labai viską apskaičiuoja, ieško, kur geriausias kokybės ir kainos santykis. Per vidurį darėme, kad būtų pigu, bet ir būtų gerai“, – atskleidžia Jolita.
Virėja gamina įvairius vieno kąsnio užkandžius, tokius kaip mini burgeriukai, duonos tortai ir valgomos puokštės, kurie yra jos mėgstami patiekalai nuo senų laikų, dar gyvenant Griškabūdyje.
Šiuo metu ji siekia praplėsti savo asortimentą ir planuoja gaminti mini banketus ir dienos pietus. Nors produkcija yra ribota, kadangi ji gamina mažais kiekiais, laikosi nustatytų tvarkų bei dirba viena, Jolita tiki, kad svarbu pradėti nuo mažų žingsnių.
„Pradžioje noriu apšilti kojas ir pamatyti, kaip man seksis. Žinoma, būtų smagu ateityje nuveikti ką nors daugiau, tačiau pamatysime, kaip seksis su užsakymais. Šiuo metu bandysiu paleisti dienos pietus, o žmonių tikrai netrūksta – gaunu daug skambučių ir domėjimosi. Iš tikrųjų, tai labai džiugina“, – šypsenos neslepia ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Viskas puiku, viskas skanu, ragavau ir kitiems rekomenduoju. Ačiū ir tik sėkmės!