Visaip kaip tik ne Lietuviškai. Taip kaip gėdintumems savo tautiškumo. Japoniškai, indiškai, skandinaviškai ar dar kaip nors... Tačiau nei japonai nei indai nei dar kas nors nekuria interjerų lietuviškam stiliuje. Jie turi savo ir viskas. O męs kad kitaip, durniau.Ir jau skalambija per visas žiniasklaidas.

Vienas namas Pagiriuose,namas,namyscia,tylus,nedumina,sveikas,bet..sudegęs, čigonai pakure,biznio reikalais

Labai vertingi patarimai iš žmonių-praktikų kaip Jūs,Lina!Užsifiksavo "kintantis elementas",žemi baldai neperkrautos erdvės pojūčiui sukurti,gamtos tęstinumas namuose.Ačiū už pabrėžtus vertingus akcentus.

Pažiūrėti gražu,kaip vonioje tą orchidėja,nebent dirbtinė.Na ne kiekvienas sugebės pakilti nuo tų paduškėlių,nes su amžiu sunku

Kurioje vietoje pati. Be dizainerio nė krust. Namus daromės patys be dizainerių. Jokių stebuklų bet jau ne kartą girdėjom gyvenat dvare. Nors kiekvieną detalę apgalvoji kad būtų praktiška ir nebrangu.

Ir jos kūryba. Didžiausias nusišnekėjimas pradžioje straipsnio - Lietuvos kultūrinė sostinė yra... dubingiai..kas nors bent žino kur ta šiknos skylė randasi?

Svarbu,kad jai gerai.Aš taip nenorėčiau.Nejauku.

Nelabai ką turi.parodyti ta Lina, truputį net gaila jos

Tas katinas degančiam židinyje, kad ir dirbtinai, neatneša nei ervės, nei natūralumo pojūčio...

Straipsnį savo firmikei, bet pamiršo darbininkus – ji pati sienų, langų, grindų, baldų tai netempė ir t. t. Kam meluojama, kad ji pati pasidarė.