Ledi Dianos Spencer vestuvinė suknelė tapo viena garsiausių mados prekių istorijoje, tačiau ne visi buvo patenkinti tuo, kaip ji atrodė tą dieną.
20-metė išlipo iš karietos prie Šv. Pauliaus katedros 1981 metų liepos 29 dieną, vilkėdama nuostabią dramblio kaulo spalvos šilko taftos ir senovinių nėrinių suknelę, kurią sukūrė vyras ir žmona Elizabeth ir David Emanuel.
Pora praleido mėnesius kurdama karališkąją vestuvinę suknelę, stengdamiesi išlaikyti jos dizainą paslaptyje, rašo mirror.co.uk.
Kainavo beveik 9 000 svarų sterlingų
Kai suknelė buvo baigta, pranešta, kad ji kainavo beveik 9 000 svarų sterlingų, joje buvo daugiau nei 10 000 perlų, o klasikinės pūstos rankovės buvo iš šešių skirtingų audinių.
Suknelei buvo sunaudota 23 metrai šilko taftos, 91,5 metrų tiulio krinolino ir 137 metrai audinio nuometui. Po to sekė šleifas, pagamintas iš 23 metrų rankomis išsiuvinėto šilko. Tačiau kai dizaineriai pamatė Dianą bažnyčioje, jie pasibaisėjo ‒ suknelė buvo labai susiglamžiusi.
Elizabeth prisiminė akimirką, kai ji pamatė Dianą išlipusią iš vestuvinės karietos per ITV laidą „Kvietimas į karališkąsias vestuves“.
Išsigando, kaip stipriai susiglamžė suknelė
Ji sakė: „Žinojome, kad ji šiek tiek susiglamžys, bet kai pamačiau, kaip ji atvyksta į katedrą susiraukšlėjusia suknele, aš iš tikrųjų pajutau silpnumą. Tikrai išsigandau, nes raukšlių buvo gana daug. Jų buvo daug daugiau, nei mes manėme“.
Suknelės kūrėjai iš anksto buvo surengę generalinę repeticiją, bet tam naudojo kitą medžiagą, todėl ji nebuvo tokia susiraukšlėjusi, kaip vestuvių dieną. Be šios garsiosios suknelės, David ir Elizabeth sukūrė ir atsarginę kopiją, jei to prireiktų kritiniu atveju.
David žurnalui „People“ sakė: „Tuo metu norėjome būti visiškai tikri, kad suknelė bus staigmena. Diana jos nepasimatavo. Niekada apie tai net nebuvo kalbėta. Norėjome būti tikri dėl mūsų pačių ramybės“.
Paskambino padėkoti kūrėjams prieš medaus mėnesį
Diana paskambino David po ceremonijos ir padėkojo jam už suknelę, rašė žurnalas. „Po visų fotosesijų jie ėjo valgyti vestuvių pusryčių, o aš grįžau į savo studiją. Ten buvo visos mano darbo kolegės ir mes pakėlėme taurę šampano“, ‒ pasakojo jis.
„Surengėme nedidelį vakarėlį ir, kai tik ruošiausi išeiti, suskamba telefonas... Pagalvojau, kas skambina? Tai buvo Diana! Ji pasakė: „Aš tiesiog norėjau labai padėkoti už suknelę. Man ji patiko, princui Čarlzui patiko. Visai šeimai patiko“.
Jis pridūrė: „Man negalėjo būti ypatingesnės žinios iš klientės. Kai kuriate nuotakai, norite, kad ji būtų laiminga. Kai nuotaka laiminga ‒ tai yra svarbiausia. Tai, kad rado laiko mums paskambinti prieš išvykdama į medaus mėnesį... štai tikrasis dėmesingumas“.
