Klaipėdietė grafikos dizainerė Sigita Bilotė pasakoja, kad į jos gyvenimą lėlių kūrybą atėjo dar tada, kai laukėsi pirmojo sūnaus. Tuomet, atradusi daugiau laisvo laiko, moteris ėmė ieškoti, kuo ji galės užimti savo mažylius.
Sigita pasakoja, kad taip pamažu jos gyvenime viena po kitos ėmė daugėti lėlių. Be to, moteris juokiasi pastebėjusi paradoksą – mama lėlininkė, o šeimoje auga trys berniukai. Tačiau tai visai nesvarbu, kadangi vaikams labai patinka mamos kuriamos lėlės, o ir, maža to, jie yra pagrindiniai kūrybos kritikai, nurodantys, kur Sigitai dar reikėtų pasistiebti.
„Man labai patinka, kai mane kas nors pavadina lėlininke, nes pati esu grafikos dizainerė ir didžioji dalis darbų yra būtent susiję su dizainu, maketavimu, darbu prie kompiuterio. Kai pavargstu ir noriu atsipalaiduoti, sėdu prie siuvimo mašinos ir taip pailsiu.
Lėlytės į mano gyvenimą atėjo kartu su vaikais. Visi trys mano sūnūs labai mielai dalyvauja lėlių kūrimo procese, jie – mano kritikai. Ateina, papasakoja, kas vienai ar kitai lėlei negerai, kuriai tiktų kitokie plaukai, kurios kepurė kreiva, spalvos nesiderina“, – juokiasi pasakodama.
Sentimentus keliančių lėlių nori ir tėvai
Dar prieš susilaukdama vaikų Sigita kūrė interjero lėles, kurios neskirtos žaidimams. Tačiau minkštų lėlių kūrimo „fabrikas“ užsikūrė tuomet, kai norėdama pasiūti minkštą žaislą Sigita ieškodama audinių ėmė kuistis po išaugtus vaikų rūbelius ir dėžes, į kurias jie buvo nugulę:
„Paėmiau vaikų išaugtus rūbelius, apsiuvau jais lėlę ir galvoju, kad man dabar bus labai liūdna tą lėlytę atiduoti, padovanoti, nes tas rūbas, kuriuo ją aprengiau, man buvo labai brangus. Žiūriu į lėlę ir galvoju, kodėl to nepasiūlius ir kitoms mamoms, galbūt jos taip pat norės tokio prisiminimo.“
Taip Sigita ėmė sulaukti vis daugiau ir daugiau užsakymų iš klientų, kurie galiausiai prašydavo pasiūti lėles iš išaugtų vaikų rūbelių ne tik atžaloms, tačiau ir sau patiems. Dabar, pasak pašnekovės, neretai į klientų namus iškeliauja dviejų lėlių komplektas.
„Kiekvienas vaikas ar mama, gavę lėlytę, atpažįsta savo daiktelį. Galima sakyti, kad lėlytė saugo rūbelius antram gyvenimui, tas išaugtas rūbas ar kitas brangus daiktas lieka ne paslėptas dėžėje, o prikeltas dar vienai progai.
Visiškai suprantama, kad kai kurių daiktelių nesinori atiduoti kitiems, nes jie kelia sentimentus. Pavyzdžiui, galbūt tai yra pirmas vaiko drabužėlis, kuris buvo jam uždėtas ligoninėje, galbūt tai pirmosios dienos darželyje apranga.
Būna, kad užsako lėlę vaikui, pasiuvu ir gavę nedrąsiai klausia, ar galima dar vieną pasiūti, nes gaila ją atiduoti vaikui, kuris žaisdamas ją suteps. Iš vieno drabužėlio galima ir antrą pasiūti, taip išeina, kad viena lėlė lieka atsiminimui, o kita – žaidimams. Sentimentai čia tikrai sužaidžia, o ir pati lėlė būna smagus kūrinys namuose“, – šypsosi pasakodama S. Bilotė.
Lėlės turi išskirtinį bruožą
Šiuo metu „Tilda“ tipo lėlėms Sigita rūbelius siuva iš pačių įvairiausių audinių – išaugtų šliaužtinukų, suknelių, marškinėlių, net vaikų migdukų. Be to, dažniausiai užsakymų pagaminti tokio tipo lėles Sigita sulaukia vasarą arba artėjant Kalėdoms:
„Vasaros metu lėlytės yra užsakomos dažniausiai krikštynoms, gimtadieniams. Iš tiesų, siuvimo sezonas mano dirbtuvėlėse atsidaro vasarą arba rudenį – nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 24 d. Tada nejaučiu nei kad lyja, nei kad tamsu.
Išleidžiu vaikus, sėdu siūti ir lėlės kitus vaikus dažniausiai pasiekia per šventes. Žinoma, būna užsakymų ir kitu laikotarpiu, tačiau kiekviena lėlė turi savo progą, kuri būna išlaukta ir sukurta specialiai kažkuriai šventei.“
Sigita pasakoja, kad tokia veikla jai leidžia atsipalaiduoti, nuvyti į šalį piktas mintis. Ji atvirauja, kad geriausias poilsis jai yra ir tada, kai vaikšto po audinių ar dėvėtų prekių parduotuves ir pastebėjusi įdomią medžiagos atraižą ji jau žino, ką iš jos galės pagaminti.
„Beje, mano lėlytės turi išskirtinį bruožą – aš joms nenupiešiu veidelio, palieku tik akytes. Nors dažnai sulaukiu prašymų jį nupiešti, tačiau visada sakau, kad esant tik akytėms vaikas pats gali sukurti lėlės nuotaiką.
Jeigu vaikui linksma, tai ir lėlė jo vaizduotėje šypsosi, jeigu liūdna – ji taip pat gali būti susimąsčiusi. Vaikai turi laisvę ir erdvę kurti lėlėms emocijas pagal savo pačių būseną“, – dalinasi išskirtiniu paliekamu savitu bruožu lėlininkė.
Išskirtinį savo kūrybos braižą Sigita palieka ir kurdama interjero lėles, kurias palieka be vieno batelio. Būtent viena plika lėlės kojelė ir leidžia atpažinti, kad šias lėles kūrė ne kas kitas, o klaipėdietė.
Pasiteiravus, kokios yra lėlių kainos, Sigita sako, kad viskas priklauso nuo to, kiek laiko buvo skirta jai pasiūti. Tačiau vidutinė tokios lėlės kaina – 50 eurų.
