Gyvename pačiame sostinės centre, prie mūsų – lankytinos vietos, praeina ne tik daug vilniečių, bet ir miesto svečių.
Stengiuosi, kad mano languose visada žydėtų gėlės, balkonus apsodinu dar nuo pat pavasario, kad tik trauktų dėmesį.
Kartais net vyras klausia, kodėl taip dažnai plaunu langus, o aš atsakau, kad jie nuo lietaus ir visokių statybų greitai pasidaro purvini ir man tiesiog gėda. Labai nemėgstu apkalbų, todėl stengiuosi savo kieme palaikyti visapusišką tvarką.
Piktina nevalyti kaimynės langai
Bet va mano kaimynė, neminėsiu ponios vardo, susipras pati, nė kiek nesistengia nei dėl savęs, nei dėl kitų. Gyvena sau gražiame bute, vaikšto visada su manikiūru, pedikiūru, bet kad jūs pamatytumėte jos langus!
Kaip čia taktiškiau parašius – virš jos langų įsisuko kregždės ir ten sėkmingai suka lizdus. Taigi, besukdamos jos nuolat apdergia tuos langus.
Aš neįsivaizduoju, ką kaimynė mato pro tuos langus, nes jie tiesiog atrodo siaubingai – net aplipę, purvini, apdergti. Man net pažiūrėti šlykštu, o kaip ji pati jaučiasi? Svetima gėda ir tiek.
Dar suprasčiau, kad ji negyventų tame bute, bet kur tau – išeina su kava į balkoną, su draugėmis sėdi iki išnaktų, o langai – apdergti kiek įmanoma! Vien žiūrint man darosi gėda.
Nesame tokios geros draugės, kad eičiau ir pasakyčiau, kad langus nusiplautų, bet nejaugi pati moteris nesupranta, kad langai, balkonas ir kiti dalykai labai daug pasako apie žmogų, jo tvarką ir požiūrį į aplinkinius?
Tikrai gėda, kad turiu tokią kaimynę ir tenka taikstytis su netvarka.
Autorius: skaitytoja Zita
