Su vaikinu turime savo higienos priemones – jam skirtas vienas stalčius, o man kitas. Abu atskirai laikome savo dušo želę, šampūnus. Kitaip tariant – su tvarka nesame susipykę, stengiamės prižiūrėti namus bei vonios kambarį, kad niekur nesimėtytų be vietos likę daiktai.
Tik štai vienas kartas, kai užėjau į vonią, buvo toks... sakyčiau, neeilinis. Vaikinas tvarkėsi vonioje, bet man kaip tik prireikė pasiimti plaukų džiovintuvą – skubėjau, norėjau greičiau išsidžiovinti plaukus.
Atidarau duris ir matau, kaip mano vaikinas, didžioji meilė, skutasi pažastis su mano moterišku skustuku!
„Bjauru“
Jis tik pasimetė, susinepatogino. Iš pradžių nieko nepasakiau, bet negalėjau patikėti, kad jis taip galėjo pasielgti. Kaip galima nepaisyti higienos? Čia tas pats, kas valytis dantis su jo dantų šepetėliu – bjauru!
Svarbiausia, kad kai pasakiau, jog matau iki šiol tą vaizdą akyse ir man nemalonu, jis tik juokėsi sakydamas, kad čia normalu ir nieko baisaus nepadarė.
Man atrodo, kad čia jau peržengtos ribos ir nusprendžiant daryti tokius dalykus, reikėtų informuoti, paprašyti ir imti asmeninį daiktą tik gavus leidimą.
Autorius: skaitytoja Laura
Kad taip šlykštu viskas prie ko jis prisiliečia ,tai kaip gyveni keli metai ir prisileidi lovoje ? Nu kvailesnės dar reik paieškoti
