Vis dėlto vieną vakarą stipriai nusivyliau tuo, ką pamačiau laiptinėje. Ėjau su paaugle anūke iš pasivaikščiojimo, atidariau laiptinės duris, o šalia laiptų, tokioje nišoje, pamačiau jauną porelę, kuri aistringai bučiavosi, glėbesčiavosi ir buvo pačiame glamonių įkarštyje!
Dieve, ar jie namų neturi? Ir išvis, ką tokio amžiaus vaikai sau galvoja! Taip pasimečiau, kad net anūkei uždengiau akis, nes viskas buvo kaip ant delno!
Tokio elgesio laiptinėje mačius nebuvo
Aišku, kai jie mus pamatė, ir patys sutriko, susinervino, nes nesitikėjo, kad kas nors eis, bet ar laiptinė, kurioje nuolat kas nors vaikšto, geriausia vieta tokiems pasimatymams?
Suprantu, pasibučiavote, apsikabinote – visi mes tai išgyvenome, na bet jau peržengti ribas tai tikrai atrodo visiškai nepadoru!
Aš jau nekalbu apie tą faktorių, kad buvo gėda prieš anūkę! Ji, nors viską ir supranta, tačiau neturėjo kur dėti akių, būdama šalia manęs.
Tikiuosi, tokia istorija nepasikartos.
Autorius: skaitytoja Vitalija