Tikriausiai iš karto pagalvosite, kam tokį laišką rašau viešai – tiesą sakant, tikriausiai dėl to, kad noriu įspėti kitas moteris, o galbūt ir dėl to, kad giliai širdyje man kirba klausimas, kaip aš turėčiau elgtis pati.
Žodžiu, situacija paprasta ir žinoma jau šimtus metų. Savaitgalį su vyru ir dviem vaikais nulėkėme į Palangą. Diena buvo šeimyniška, linksma iki kol nenusprendėme prisėsti papietauti vienoje kavinėje.
Draugės vyrą pamatė su kita
Prisėdus prie staliuko, staiga mano žvilgsnis užkliuvo už greta esančios poros. Atsisukau į vyriškį dar kartą, ir dar kartą – galiausiai pati supratau, kad negaliu patikėti, ką matau. Ten juk buvo mano geriausios draugės vyras Remigijus!
Man žandikaulis atvipo, kai pamačiau, kaip meiliai jis laiko už rankos kažkokiai jaunesnei blondynkai, vis paglosto koją, duoda bučkį į žandą. Jaučiau tokią svetimą gėdą, kad norėjosi tik kuo greičiau dingti iš ten.
Vaikams ir vyrui liepiau kuo greičiau užversti meniu ir paprašiau saviškio, kad mes iš tos kavinės bėgtume kuo greičiau. Tik vėliau jam papasakojau, ką aš mačiau. Kiek supratau, Remigijus mūsų nematė. O ką daryti man?
Vargšė mano draugė, kaip ji gali gyventi su tokiu gyvuliu? Kiaulė, kokių reta! Nežinau, ką ir bedaryti – sakyti jai, ar nesikišti į šeimos santykius… Vienaip ar kitaip, moterys, nebūkite naivios ir visada patikrinkite, kur savaitgalį išvažiuoja jūsų vyras!
Autorius: skaitytoja Neringa
