Apie Švenčionių rajone, Žeimenos upėje užfiksuotą plaukiančią mešką socialiniame tinkle „Facebook“ anksčiau pranešė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD).
Upėje – netikėtas vaizdas
Tokį vaizdą daugelis matę nebent dokumentikose apie gamtą, tačiau dabar tai pavyko išvysti ir Lietuvoje. O galbūt tikimybė tai pamatyti savo akimis tik didės.
„Gamta stebuklinga! Plaukiojanti meškutė buvo užfiksuota Švenčionių rajone, Žeimenos upėje!
Lietuvoje pastebėtų meškų veiklą galite stebėti www.meskos.lt arba www.meskuzemelapis.lt“, – dalijosi LMŽD savo „Facebook“ puslapyje.
O štai gegužės penktąją dar viena meška užfiksuota Ukmergės rajone. Kaip socialiniuose tinkluose rašė LMŽD, ji pasirodė viliojimo vietoje.
„Gegužės 5 d. Ukmergės raj. meškutė trumpam užklydo į viliojimo vietą“, – rašoma prie pasidalinto vaizdo įrašo.
Meškų populiacija Lietuvoje
Kuo toliau, tuo, turbūt, mažiau toks vaizdas lietuvius stebins – per pastaruosius porą mėnesių apie Lietuvoje pastebėtas meškas pranešta ne kartą ir ne du.
Vis tik stebėdami tokią tendenciją ne vienas baiminasi: ar dar bus saugu eiti į miškus, kur daugelis mėgsta leisti laisvalaikį ar rinkti gamtos gėrybes?
Apie tai anksčiau „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ pasakojo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša.
Jis papasakojo plačiau apie kovo mėnesį Kupiškio rajone, Mirabelio miške nufilmuotą meškos jauniklį, aptarė, kokia galima meškų populiacija Lietuvoje bei pasakė, kaip elgtis, jei nutiktų taip, kad akis į akį tektų susidurti su meška.
Kad informacija apie Lietuvoje aptinkamas meškas būtų vienoje vietoje, specialiai tam medžiotojai pernai sukūrė ir meškų žemėlapį, kuriame pateikiama informacija apie vietas, kur meškos užfiksuotos, su vaizdiniais įrodymais ir patikrinus informaciją.
Anot draugijos direktoriaus, žemėlapis buvo sukurtas dalintis duomenimis apie šalyje fiksuojamus individus, panašiai kaip yra fiksuojamos vilkų ir lūšių populiacijos, o surinkti duomenys galėtų tapti mokslininkams tiriamąja medžiaga.
Atsidarius meškų žemėlapį, stebimos aiškios tendencijos: meškos koncentruojasi Šiaurinėje ir Rytinėje Lietuvos dalyse, palei Baltarusijos ir Latvijos sienas. Priežastis paprasta – abi šalys turi dideles meškų populiacijas. Kiek jų yra Baltarusijoje, tikslūs duomenys neprieinami, tačiau Latvijos medžiotojų asociacija pateikia duomenis, kad kaimyninėje šalyje meškų populiacija siekia 100-150 tūkst. O dar šiauriau, Estijoje, priskaičiuojama iki tūkstančio meškų.
Lietuvoje situacija visiškai kitokia – medžiotojai daro prielaidą, kad neretai užfiksuojami tie patys individai, tad jų gali būti daugiausia iki dešimties, tačiau ir šie – užklystantys ar migruojantys. L. Daukšos manymu, Lietuvoje gali būti apie tris-keturis pastoviai gyvenančius ruduosius lokius.
„Meška – jautrus gyvūnas ir, vis dėlto, Biržų giria, Žalioji giria, Labanoro giria, Šimonių giria prie Kupiškio, kur dabar ir pastebėta visai netoli, tinka, bet žiūrint į kitą Lietuvos dalį – miškingumas didelis, 34 proc., tolygus, tad yra joms kur miškais, laukais atklysti. Ir tokia kaip Karšuvos giria tikrai manau, kad tinka ten joms bent jau apsistoti kurį laiką“, – laidoje kalbėjo ekspertas.
Ką daryti akis į akį susidūrus su meška?
Laidos svečio teigimu, didžiausia tikimybė pamatyti ar užfiksuoti meškas – rujos metu, birželio-liepos, taip pat rugpjūčio mėnesiais, tad tai, kad Lietuvoje dar pavasarį užfiksuotos trys meškos (Kupiškio rajone, Anykščių rajone ir Šalčininkų rajone) – nedažnas atvejis.
Daugėjant fiksuojamų meškų Lietuvoje, kai kurie ima baimintis – ar išauga tikimybė, kad teks akis į akį susidurti su jomis ir ką tokiu atveju daryti? L. Daukša ramina – šalyje rudųjų lokių nėra daug, tad tikimybė su jais susidurti yra itin maža.
O jei taip ir nutiktų, svarbu žinoti, kad su visais laukiniais gyvūnais, kokie jie bebūtų, reikia elgtis atsargiai ir apdairiai, stebėti iš saugaus atstumo. Jei jis išlaikomas, gyvūnas pats nesiartins, priešingai – stengsis pasišalinti.
„Visa gamta bijo žmogaus kvapo bei garso. Turėkim atmintyje, kad laukinis gyvūnas jaučia per kelis šimtus metrų ir artesniu atstumu, kada žmogus yra ir jis tikrai pasišalins ir vengs.
Na, gali būti akistata. Kaip žinote, meškos miega žiemos miegu, jos miega pusiau budinčiu režimu, tad jeigu jūs būsite arti guolio ar kur, ji tikrai pabus ir pasišalins, aišku, pasišalindama gali ir jus išgąsdinti.
Ir jeigu būtent su jaunikliu yra mama, tai vis dėlto ji tikrai saugo, čia yra mamos instinktai, visos mamos tikrai gali tai pasakyti. Taip ir laukinėje faunoje – saugos savo jauniklį nuo visų grėsmių ir vengs kontakto“, – aiškino LMŽD direktorius.
Vis tik, jei atsitiktų taip, kad susidurtumėte su meška, šiukštu negalima daryti staigių judesių, svarbu įvertinti, ar atstumas yra saugus, atsitraukti saugiu atstumu ir pasišalinti. O kaip elgtis įvykus artimam kontaktui, galima dalintis tik šalių, kuriose meškų populiacijos gausios, patarimais – Lietuvoje tokie atvejai nefiksuoti.
„Jeigu kontaktas yra artimas, <...> jeigu yra grėsmė, reikia gultis ant kūno priekinės dalies, t. y. ant pilvo, užsidengti galvą, svarbiausius savo organus, jeigu tai būtų ataka, ir taip išvengti.
Jeigu dar kitų rekomendacijų pristatyti, tai iškelti rankas, kažkokį įspūdį didybės sudaryti, už patį individą kad žmogus atrodytų didesnis. Tai gali būti grybavimo krepšys, parankinė kažkokie priemonė, lazda ar miške kokia žievė medžio ar dar kažkas“, – rekomendacijomis dalijosi ekspertas.
Nuo meškos pabėgti sunkiai įmanoma
O ar vertėtų stengtis bėgti, papuolus į tokią situaciją? Kažin, ar tai – protingas sprendimas, mat meškos išvysto iki 50 km / val. greitį, be to, plėšrūnai turi instinktą bėgančius pulti, bet vėlgi – arba artimo kontakto, arba sudėtingos situacijos metu:
„Prie sudėtingų situacijų priskirtumėm ir jau mamos buvimą su jaunikliu, nes, kaip žinote, mama visada gins savo jauniklį. Jeigu atsidūrėte tarp meškos ir jauniklio, čia turite vertinti viską adekvačiai, tada tikrai reikėtų pasišalinimą kuo skubiau atlikti.“
Jis pažymi, kad pasaulyje per metus įvyksta apie 20 nelaimingų atvejų su meškomis ir daugiausia – Šiaurės Amerikoje, kur jų gyvena daugiausiai, tad lietuviams nerimauti nėra ko.
Laidoje pašnekovas taip pat ragino smalsuolius nesuplūsti į miškus bandant rasti meškos jauniklį ar jį pamatyti ar ieškoti meškų, duoti gyvūnams ramybę. Nors lietuviams ir grybavimas, ir uogavimas, ir vis labiau populiarėjantis ragų ieškojimas – neatskiriama laisvalaikio dalis, svarbu nepamiršti saiko ir viską daryti tvariai ir tausojančiai, netrikdant vietinės faunos.
Visą pokalbį „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ galite žiūrėti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
----Rašeivos ar jus dar nors kiek pasižiūrit KĄ parašėt???
O dar šiauriau, Estijoje, priskaičiuojama iki tūkstančio meškų.
