Savaitgalį pagaliau vėl buvo šilta, vaikai labai norėjo pasipliuškenti vandenyje, tad kodėl ne – nuvykome prie ežero. Pavyko rasti krantą su labai mažai žmonių, apsidžiaugiau, kad vaikai galės sau vieni duotis niekam netrukdydami.
„Virš visko“
Ir ką jūs galvojat, ramiai sau būnam ir prisistatė ponia su šuniu, pati stovėjo ant kranto, o šuo tiesiai į vandenį šalia vaikų. Aš suprantu, kad mūsų augintiniai mums visada patys mylimiausi ir geriausi, bet toks elgesys yra virš visko.
Net nekalbėsiu apie tai, kaip yra nehigieniška, kai čia pat maudosi ir vaikai, ir šuo, tiek to. Bet kas gali garantuoti, kad tas šuo neims ir neįkąs vaikui? Net ir patys paklusniausi šunys gali kažko susierzinti ir kąsti.
Šuo sau vandenyje plaukiojo, šeimininkė jam mėtė pagalį, kad plauktų ir atneštų. O pati sau stovėjo krante su pavadėliu rankose ir žiūrėjo, kaip tas šuo tarp vaikų sukiojasi. Dukra rankoje turėjo žaislą, tai jis jau buvo nusitaikęs pagriebti jį tiesiai iš rankų. O ponia nieko – tik sudrausmino augintinį ir viskas, nė menkiausios minties neturėjo, kad kas nors gali įvykti.
Be to, kas visiškai svetimam žmogui leidžia manyti, kad kitas, pavyzdžiui, nėra alergiškas šunims? Mano vaikams pasisekė, jie nėra alergiški, bet teko juos nuliūdinti – pasakiau išlipti iš vandens, kol jame bus šuo. Aš juk nesu ekstrasensė ir negaliu numatyti, kaip tas gyvūnas elgsis.
Bandžiau jai pasakyti, kad nelabai gerai vaikams maudytis kartu su tokiu dideliu šunimi, neduok Dieve netyčia užkabins ir suerzins, o ji tik atšovė, kad jos šuo labai ramus ir draugiškas. Patikėkit manim, žinau ne vieną atvejį, kai net pats ramiausias šuo įkanda.
Vis dar esu pasibaisėjusi, nesuprantu, kaip galima taip elgtis? Suprantu, kad ežero pakrantė nepriklauso mums, ji atvira visiems, bet gal turėtų būti bent kažkoks žmogiškumas? Moteris tikrai galėjo paprasčiausiai paklausti, ar nieko tokio, kad leis šuniui plaukioti kartu su vaikais ar pasakiusi, kad šuo porą minučių paplaukios, gal vaikai gali trumpam išlipti – nematau tame tragedijos.
Patys auginam du šunis, bet niekada gyvenime neleidžiame jų į vandenį, jei matome, kad jame yra žmonių – atrodo savaime suprantama, kad kitiems tai gali sukelti nepatogumų. Laimei mes išvengėme nelaimės, gal nieko ir nebūtų įvykę, bet apsauga gėdos nedaro.
Būkit mieli, šunų augintojai, kad ir kaip mylit savo gyvūnus, galvokit, kaip elgiatės, nes niekas juk negali nuprognozuoti, kas įvyks ar kas neįvyks, pagalvokit ir apie kitus, ne tik apie save.
Autorius: skaitytoja Inga
