Kaip sako moteris, jos dekoruotuose puodeliuose sugula skirtingos gyvenimo istorijos, mintys apie tą žmogų, kuriam jis bus skirtas, bei šiltos emocijos, iškeliaujančios kartu su dovanojamu puodeliu.
Viskas prasidėjo nuo šaukštelių
E. Banevičienė pasakojo, kad dekoruoti puodelius iš polimerinio molio nulipdytomis figūromis ėmėsi maždaug prieš dešimt metų. Tąkart ji dirbo rankdarbiams skirtų detalių parduotuvėje, tad būdavo galimybė išbandyti įvairias skirtingas medžiagas.
„Tačiau kad į rankas paimsiu polimerinį molį – niekuomet nemaniau. Net nesinorėjo. Tačiau visgi ryžausi ir draugams dovanų paruošiau dekoruotus šaukštelius. Jų reakcija man buvo neįtikėtina – džiaugėsi, grožėjosi, įrankius naudojo tik tam tikroms progomis.
Paskui padovanojau ir kolegei, mamai, šaukštelių nuotraukomis pasidalinau socialiniame tinkle. Sulaukiau prašymų, kad pagaminčiau ir kitiems. Taip ir prasidėjo šaukštelių „lavina““, – šypsodamasi apie savo rankdarbių pradžią pasakojo alytiškė.
Pasak jos, pirmaisiais kūrybos metais ji koncentravosi į stalo įrankių dekoravimą. Žmonės jų dažniausiai pageidaudavo savo vaikams, tad ir darbai būdavo žaismingi, su vaikiška tematika, mažųjų mėgstamais personažais.
Kiek vėliau buvo sulaukta prašymo dekoruoti vaikui skirtą puodelį. Erika vėlgi pabandė, pavyko, tad prie stalo įrankių prisidėjo dar ir puodeliai.
Po to vienas klientas išsakė norą gauti personalizuotą puodelį su žmogaus atvaizdu – moteris iššūkį priėmė. Dabar suasmeninti puodeliai – patys paklausiausi. Juos norima dovanoti ir nustebinti artimuosius, šeimos narius, draugus, kolegas.
„Ant šaukštelių negali visko daug perteikti, nes mažoka vietos, o štai puodeliai jau didesni, tad yra galimybė labiau pasireikšti. Iš pradžių mano lipdomi žmonių atvaizdai buvo savotiški – tik su akytėmis, apranga, bet be išskirtinių veido bruožų. Tačiau pamažu vis prijungdavau kokią nors papildomą detalę – nosį, lūpas, taip „auginau“ pilną vaizdą“, – pasakojo Erika.
Kiekvienas užsakymas – kaip nauji sparnai
Įprastai moteriai atsiunčiama žmogaus nuotrauka, papasakojama apie jo pomėgius, charakterį, tad kūrybos procese tenka mintimis susikoncentruoti į asmenį, kurio atvaizdą stengiamasi perteikti. Net ir menkiausia smulkmena yra svarbi norint atskleisti to žmogaus savitumą.
„Ir tatuiruotę ant rankos yra tekę nulipdyti. O kaipgi kitaip, jei žmogus išties ją turi. Aš mėgstu smulkias detales, nes jos kūriniui suteikia lengvumo, išbaigtumo, gyvumo, asmeniškumo, o viso to labai reikia norint pabrėžti tą tikrumą“, – kalbėjo alytiškė.
Moteris neneigė, kad šis amatas pareikalauja daug laiko. Šaukšteliai – kiek mažiau, bet prie puodelių tenka pasidarbuoti ilgai. Viskas priklauso nuo dekoro, užsakymo skubumo, kiek subrandinta pati idėja.
Erika mėgsta darbo laiką pasiskirstyti per kelias dienas, nes fiziškai ilgai išsėdėti vienoje vietoje sudėtinga. Gamybos procesui įprastai prireikia bent aštuonių valandų, bet kartais viskas vyksta etapais: vieną dalį padarai, tada ją reikia išdžiovinti, kad ji taptų saugia naudoti ir toliau būtų galima klijuoti kitas detales, nesugadinant sluoksnių. Be visa ko, šlapi gaminiai labai bijo dulkių, tad būtina užtikrinti, kad nepatektų nė vienas pūkelis.
„Yra buvę, kad pamąstydavau, jog šia veikla užsiimu jau ilgai, galbūt laikas sustoti, tačiau kiekvienas užsakymas man – kaip nauji sparnai, kurie pakelia aukštyn, pastumia tolyn. O gražus, geras atsiliepimas, komentaras – taipogi paskata veikti“, – sakė moteris.
E. Banevičienė tvirtino, kad grįžtamasis ryšys visuomet pakylėja, nes norisi, kad dekoruotas puodelis patiktų ir tam, kuris jį dovanos, ir žmogui, kuriam dovana atiteks.
„Galiu sakyti, kad gražu man pačiai, bet tas jausmas, kai sulauki malonios žinutės, atsiliepimo iš šalia esančio – išties įkvepia. Labai džiaugiuosi, kuomet puodelis yra naudojamas pagal paskirtį, tačiau net jeigu žmogui norisi jį laikyti ant lentynos kaip suvenyrą – tai irgi gerai. Visi mes esame skirtingi. Kai kam būna tiesiog gaila naudoti“, – šypsojosi alytiškė.
Kai kurie prašymai įsimena ilgam
Moteris neretai sulaukia prašymų puodelius dekoruoti atspindint kurią nors profesiją. Dažniausiai puodeliai būna skirti medikams, žvejams, mokytojams. Kartais prašoma atvaizduoti augintinį.
Kai kurie klientai jau tiksliai žino, ko nori, ir viską apibūdina iki smulkmenų, kiti – suteikia visišką kūrybinę laisvę. Kartais norus tenka išskaityti ir tarp eilučių. Kaip bebūtų, Erika sako tam tikras gaires turėti norinti. Ir nors daugelis jau iš pačio braižo mato, kokie yra moters darbai ir ko galima tikėtis, visuomet pravartu aptarti idėją.
Moteris pasakojo, kad kai kurios istorijos ir žmonių reakcijos gavus dekoruotą puodelį įsimena labai ilgam. Erika iki šiol pamena, kaip jaunuolis užsakė dovaną savo draugei. Vienoje puodelio pusėje buvo abiejų jų atvaizdai, o kitoje – levandos, mėgstamos draugės gėlės.
„Jaunuolis užfiksavo draugės emocijas, kuomet ji išpakavo dovaną, nuotraukomis pasidalino su manimi. Širdis džiaugiasi matant, kiek laimės kažkam suteikia mano kūryba. Tų jaunų žmonių ryšys man labai gražus. Tiesiog visuomet gera matyti laimingus žmones“, – kalbėjo E. Banevičienė.
Neseniai jai ant puodelio teko sutalpinti ir visos šeimos atvaizdą – tėvus ir du jų vaikučius. Tokią dovaną savo vyrui norėjo įteikti žmona.
Kartais pasitaiko ir jautresnių istorijų. Savo augintinio, jūrų kiaulytės, netekusią moterį jos draugė norėjo paguosti padovanodama jai puodelį su augintinio atvaizdu, kad tai būtų atsiminimas.
Asmeninę dovaną įteikė ir savo vyrui
„Atrodo, jog tai – tik puodeliai, daiktai, tačiau jie turi savo prasmę. Gal ir nėra visada naudojami praktiškai, bet tai yra dovana, o dovana man visada asocijuojasi su šiluma, noriu atiduoti dalelę savęs, kūrybos procese gyvenu mintimis, kas tam žmogui patiktų, dėl ko šypsotųsi. Viską darau kaip savo artimui“, – teigė Erika.
Tiesa, savo draugus, artimuosius moteris taip pat mėgsta palepinti. Kadangi alytiškės vyras kadais juokaudamas klausė, kada gi koks nors kūrinys atiteks jam, tai Erika vestuvių metinių sukakties proga vyrui padovanojo puodelį. Vienoje jo pusėje buvo uogos, kurias sutuoktinis labai mėgsta, o kitoje – jam skirti nuoširdūs žodžiai.
„Esu labai dėkinga savo šeimai, vyrui, vaikams, kurie mane visada palaiko, o kartais netgi duoda patarimų. Nenuleisti rankų ne kartą skatino ir draugai. Žmonėms apskritai yra svarbu jausti vienas kito palaikymą. Tai – tarsi varomoji jėga, kuri veda į priekį. Kiekvienam to linkiu“, – kalbėjo E. Banevičienė.
Autorė: Raimonda Bernatavičienė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
