Šia tema naujienų portalui tv3.lt pakomentuoti sutiko Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas. Jis pasakojo, kad maudynių sezono jau laukė, o ypač dėl to, kad jų metu pasirodo geri orai.
Dažniausios poilsiautojų klaidos
Su pašnekovu pradėjus kalbėtis apie tai, kokias poilsiautojų klaidas prie vandens šis pastebi, J. Pirožnikas pasidalijo keliomis iš jų.
„Poilsiautojai kartais nepaiso paplūdimio taisyklių. Jeigu iškelta raudona vėliava – reiškia, kad maudytis griežtai draudžiama, o jeigu tokiu laiku einama maudytis, tada numatyta bauda nuo 300 iki 600 eurų.
Mes, kiek išeina, drausminame tokius poilsiautojus, o tiems, kurie mums nepaklūsta, ginčijasi, visaip mus įžeidinėja, kviečiame policiją“, – pasakojo pašnekovas.
Palangos gelbėtojų vadas taip pat atskleidė, kad norint gerai praleisti laiką paplūdimyje ir išvengti nelaimių, svarbu laikytis kelių esminių taisyklių.
Visų pirma, jis išryškino paplūdimyje esančių ženklų stebėjimą, o vėliau kreipėsi į visas šeimas, poilsiauti atvykstančias su vaikais.
„Reikia laikytis paplūdimio taisyklių. Svarbu žiūrėti, kokia vėliava iškelta. Pavyzdžiui, jeigu raudona vėliava iškelta, tuomet maudytis griežtai draudžiama, o jeigu geltona – tuomet maudytis pavojinga.
Taip pat turiu pasakyti, kad vaikai iki 14 metų griežtai negali būti palikti vieni prie vandens. Svarbu, kad juos prižiūrėtų tetos, mamos, močiutės ar kiti suaugusieji“, – sakė jis.
Labiausiai įsiminęs skendimo atvejis
Paprašytas papasakoti apie patį įsimintiniausią per eilę metų nutikusį skendimo atvejį, J. Pirožnikas susimąstė.
Jis pasakojo, kad buvo vienas atvejis, kuris iki šiol neduoda ramybės gelbėtojui. Tuo metu jam teko gelbėti nė 14 metų neturintį berniuką.
„Prieš maždaug kokius aštuonerius metus buvo įsimintinas atvejis. Tuo metu buvo banguota jūra, žmonėms maudytis buvo galima, bet buvo iškelta geltona vėliava.
Tada vykau su vandens motociklu už plūdurų, kur žmonės būdavo nuplaukę per toli, nes mačiau, kad ten yra vaikas, kurį neša į jūrą, jis skęsta. Jam nebuvo net 14 metų, jis buvo liesas, aukštas ir su ilgais plaukais vaikinas.
Aš nuplaukiau, suradau jį, parplukdžiau į krantą, radau jo mamą. Paklausiau jos, iš kur jie, kaip čia taip nutiko, kad vaikas vienas maudosi.
Ji man atsakė, kad jie jau važiuoja namo, jis buvo smėliuotas, ji liepė jam nusiprausti, bet jis šiek tiek paplaukė ir jį nunešė srovė. Pasakiau, kad taip daugiau nedarytų, grąžinau vaiką mamai“, – prisiminimais dalijosi pašnekovas.
Vis tik, tai nebuvo pabaiga. J. Pirožnikas tęsė pasakojimą sakydamas, kad jau jam begrįžtant į gelbėjimo būdelę, buvo gautas pranešimas, kad skęsta vaikas.
Pašnekovas pasakojo, kad tuo metu sutriko. Jis sugrįžo į įvykio vietą ir pamatė to paties berniuko mamą rėkiančią, mojuojančią rankomis.
„Mes visi puolėme ieškoti, berniuko niekur nesimatė. Paskui, po valandos laiko, mes jį radome už 500 metrų, jo kūnas buvo palei krantą. Jis jau buvo nuskendęs.
Grąžinome jį mamai, o aš jos ir klausiau – kaip čia taip buvo, kodėl taip atsitiko. Sako ji man – jis nepaklausė, pasakė, kad eis paskutinį kartą nusimaudyti ir važiuos namo. Ir viskas, toks nesuprantamas likimas.
Vieną kartą atrodė, kad išgelbėjau vaiką, atidaviau jį į mamos rankas, o antrą kartą vis tiek likimas kitaip padarė. Man žiauru iki šiol, toks pyktis likęs... Aš juk atidaviau vaiką mamai, pristačiau jį gyvą, o še tau“, – apgailestaudamas pasakojo pašnekovas.
Kaip elgtis skęstant?
Po šios istorijos J. Pirožnikas pasidalijo patarimais, kurie gali padėti išgelbėti gyvybę tiek skęstant pačiam, tiek išvydus skęstantį žmogų.
Pirmas žingsnis, pajutus, kad pradėjo nešti srovė, yra dėmesio atkreipimas į save. Palangos gelbėtojų vadas pasidalijo, kaip tai galima padaryti:
„Žmogus, kuris skęsta, papuolė į nelaimę, privalo atkreipti dėmesį į save – garsiai šūkauti, rėkauti, mojuoti rankomis, ploti rankomis į vandenį.
Svarbu, kad jį pastebėtų kiti, o poilsiautojai, negalintys jam padėti, nemokantys plaukti, geriau į vandenį tegul neina, nes vietoje vieno nukentėjusiojo bus du.“
Pasiteiravus, ką kiti poilsiautojai gali padaryti dėl skęstančiojo gerovės, J. Pirožnikas pasidalijo keliais patarimais, kurie gali praversti.
Anot jo, pirmasis žingsnis – suteikti daiktą skęstančiajam, už kurio šis galėtų užsikabinti. Antrasis – kviesti pagalbą.
„Jeigu žmogus nuo kranto turi šaką, virvę ar šniūrą, tada reiktų duoti žmogui užsikabinti ir taip jį ištraukti. Numestas kamuolys ar vandens butelis taip pat gali padėti skęstančiajam išsilaikyti ant vandens. Vis tiek bus šiokia tokia pagalba, iki kol atvyks gelbėtojai.
Taip pat reiktų skambinti numeriu 112 arba Palangos paplūdimiams numeriu 1509 – tada susisieksite tiesiogiai su gelbėtojais“, – paaiškino ir užbaigė pokalbį jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
