Stiprų krūtinės maudimą ir atsiradusį rankų tirpimą moteris iškentė per naktį. Ryte pabudusi suprato, kad taip neturėtų būti. „Vyras paragino išsikviesti Greitąją medicinos pagalbą (GMP), – sako ji. – Atvykę medikai, netrukus mane atvežė į Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Kardiologijos intensyviosios terapijos skyrių.“
Kauno klinikose atlikus būtinus pacientės sveikatos būklės tyrimus, diagnozuotas miokardo infarktas – širdies liga, kai dėl širdies kraujotakos pablogėjimo negrįžtamai pažeidžiamas širdies raumuo.
Delsimas gali kainuoti gyvybę
Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytoja kardiologė Agnė Liuizė pastebi, kad pajutus pirmuosius miokardo infarkto simptomus delsti nereikėtų, nes net ir mažas širdies pažeidimas gali sukelti gyvybei pavojingas širdies aritmijas ar net staigią mirtį, rašoma ligoninės pranešime spaudai.
„Miokardo infarktą išduoda stiprus maudimas krūtinėje, plintantis į kairę ranką, gali pilti šaltas prakaitas, padidėti kraujo spaudimas, – aiškina A. Liuizė. – Kartais ši liga gali pasireikšti ir vadinamosios priešinfarktinės būklės simptomais. Likus kelioms dienoms iki miokardo infarkto, kartais pasireiškia silpnesnis, mažiau intensyviai maudžiančio pobūdžio skausmas krūtinėje, kylantys fizinio krūvio metu. Dažniausiai ilsintis šis skausmas nuslūgsta.“
Įtarus, kad šią ligą, svarbu kviesti GMP. „Jų darbuotojai turi galimybę iš karto patvirtinti arba paneigti miokardo infarkto diagnozę, o ją nustačius, tiesiai nukreipti pacientą į Intervencinės kardiologijos centrą“, – pasakoja gydytoja kardiologė.
Patvirtinus diagnozę, Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriuje Loretai skubiai atlikta vainikinių arterijų angiografija. Prieš tai nustatyta, kad pacientei visiškai užsikišusi viena iš trijų pagrindinių širdies vainikinių arterijų. „Procedūros metu jai atstatyta kraujotaka užsikimšusiose vainikinėse arterijose, implantuotas stentas“, – pažymi A. Liuizė.
Pagrindiniai rizikos veiksniai
Miokardo infarktą gali lemti genetiniai veiksniai (kai šeimoje tarp pirmos eilės giminaičių buvo sirgusių infarktu ar staiga mirusių, ypač jaunesnių nei 55 metų vyrų ar 65 metų moterų), padidėjusi cholesterolio koncentracija, aukštas arterinis kraujo spaudimas, rūkymas, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, cukrinis diabetas. A. Liuizė priduria, kad šie rizikos veiksniai gali sukelti ankstyvą aterosklerozę, kuri sukelia miokardo infarkto išsivystymą.
„Pacientei Loretai šią ligą sukėlė genetinis polinkis, nes jos tėtis nuo šios ligos mirė jauname amžiuje – būdamas 42 metų. Taip pat ji turėjo aukštą kraujo spaudimą, rūkydavo, – pastebi gydytoja kardiologė. – Siekiant išvengti miokardo infarkto, labai svarbi sveika gyvensena ir fizinis aktyvumas.“ Šiuo metu Loreta jaučiasi gerai ir išvyko į sanatoriją reabilitaciniam gydymui. „Džiaugiuosi visa Kauno klinikų Kardiologijos klinikos medikų komanda, suteikusia man pagalbą“, – šypsosi moteris.
Per metus į Kauno klinikų Kardiologijos kliniką atvyksta apie 1,7 tūkst. pacientų, kuriems diagnozuojamas miokardo infarktas. Gydytojai ragina, pajutus pirmuosius šios ligos simptomus – staigų, ūmų ir intensyvų maudimą kairėje krūtinės pusėje, plintantį į kairę ranką ar žandikaulį, nedelsti ir vykti į gydymo įstaigą arba kviesti greitąją medicinos pagalbą. Įvykus miokardo infarktui, laikas – ypatingai svarbus, o kiekviena uždelsta minutė gali būti lemtinga.
