Ji pabrėžia, kad sielvartas yra natūrali reakcija, kuriai reikia laiko ir supratimo. Psichologė siūlo įvairius metodus, padedančius išgyventi skausmingas patirtis ir būdus, kaip pamažu grįžti į įprastą gyvenimą.
D. Balčiūnienė pasakoja, kad netekus artimojo žmonės patiria neigiamas emocijas: depresyvumą, nerimą, sielvartą, skausmą.
„Jaustis sunkiai yra natūralu. Dažnai žmonės nesupranta skausmo priežasties ir sako „man skaudą sielą“. Yra daug neigiamų emocijų, priklausomai nuo to, kokia tai netektis, kaip žmogus reaguoja. Netektis nebūtinai turi būti mirtis – tai gali būti skyrybos, liga, išvažiavimas į kitą šalį.
Išgyvenant netektį, gali būti sunkiau susikaupti, dirbti. Žmogus gali pradėti valgyti be saiko arba išvis nevalgyti, o net ir prabėgus šiek tiek laiko norisi verkti, pykti. Be to, šiais laikais yra stiprus spaudimas iš šios būsenos išeiti – tai tampa tam tikrais spąstais, nes kiekvienas turi išgedėti“, – teigia psichologė.
Netekties išgyvenimo etapai – individuali patirtis
Psichologė, psichoterapeutė sako, kad yra klasikiniai netekties išgyvenimo etapai: šokas, neigimas, depresija ir pyktis, susitaikymas. Visi jie – būtini tolimesniam gyvenimui.
„Netektis – kai prarandame tai, ką buvome įpratę turėti. Gedėjimo etapai yra neišvengiama jos dalis. Pavyzdžiui, kai žmogus slaugo sunkiai sergantį artimąjį ir žino, kad jis mirs, kai mirtis ateina, pirma reakcija būna šokas. Jis gali trukti sekundę, tačiau ši fazė yra neišvengiama.
Neigimo fazė reikalinga kaip psichologinė gynyba mūsų psichikai, kad pamažu ten prasidėtų persitvarkymo procesai. Neigimo fazė gali būti ilga, trumpa, priklausomai nuo patirto išgyvenimo.
Neigimo fazė – kai žinome, kad kažkas mirė, galime pagalvoti, kad taip negali būti. Pavyzdžiui, „žinau, kad palaidojau savo tėtį, bet mieste, pamačius panašų vyrą, pagalvoju, kad tai jis“.
Depresiją ir pyktį vadinčiau emocijų faze, kuomet savijauta nėra apibūdinama dvejomis emocijomis. Tai – jausmų kratinys: liūdesys, neviltis, bejėgiškumas, pyktis, kaltė, gėda. Ši fazė yra pati sunkiausia, nes visos emocijos gali labai varginti.
Kai toks išgyvenimas nutinka netikėtai, tai tas pats kaip žmogų įmestų į šaltą, audringą jūrą ir lieptų plaukti – bangos užlietų, būtų sunku kvėpuoti. Taip ir gyvenime – žmogus bando plaukti, atsilaikyti, tačiau bangos pamažu nurimsta ir neša kranto link.
Perėjus į susitaikymo fazę, niekada nebus taip, kad nostalgija, prisiminimai ir liūdesys nebegrįš. Kai sužinome visus netekties išgyvenimo etapus, juos pereiti nebus lengviau, tačiau taip žmogus supras, kad yra „normalus“.
Taip pat noriu paminėti, kad kartais žmonės sako, jog per laidotuves negalima verkti, nes bus blogai mirusiajam. O jei verksi ir ašara nukapsės ant mirusiojo – siaubas. Kur tuomet verkti?
Tai visiški emociniai spąstai gedinčiajam, kuris turi begalę jausmų ir jų negali išreikšti. Arba atvirkščiai, žmogus per laidotuves gali elgtis ramiai. Tokiu atveju, reikia suprasti, kad gedėjimas gali ateiti po kelių mėnesių“, – apie netekties išgyvenimo etapus pasakoja specialistė.
Kaip lengviau išgyventi netektį?
Visas emocijas reikia išgyventi, tad D. Balčiūnienė pateikia keletą patarimų, kaip lengviau išgyventi vieną iš sunkiausių gyvenimo etapų.
„Svarbiausia – išgyventi emocijas, kalbėtis, dalintis, pykti ir visko nelaikyti savyje. Tuo pačiu reikėtų ir neužklimpti vienoje vietoje. Pavyzdžiui, po poros mėnesių gedėjimo, galima bandyti „persijungti“ į įprastą gyvenimo režimą.
Svarbu – „persijungti“ ne visam laikui ir neužgniaužti vyraujančių emocijų, o pabandyti užgydyti žaizdą. Šis aspektas yra svarbus, nes neretai aplinkiniai spaudžia žmogų, kad jis pasijaustų geriau, tačiau netektį išgyvenanti asmenybė, to padaryti dar negali.
Svarbu atsiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo skausmo gylį, todėl nederėtų „spausti“ gedinčiojo“, – sako specialistė.
Psichologės teigimu, norint lengviau pereiti sunkų etapą, yra svarbu laikytis visų tradicijų kaip laidotuvės, keturnedėlis, metinės, kurių metu žmonės pasidalina savo išgyvenimais, pažiūri nuotraukas, išsikalba – tai tam tikras gedėjimo kelias:
„Kiekvienas žmogus pasirenka individualų gedėjimo kelią: tikėjimą, maldą, knygų skaitymą. Taip pat kartais yra renkamos žmonių grupės, kuriose asmenybės papasakoja apie artimojo netektį ar skyrybas. Šiuose susirinkimuose savo išgyvenimais gali dalintis su tais, kurie išgyveno panašią patirtį, o tai – vienas iš labiausiai gydančių dalykų.“
Laiškai mirusiesiems, meditacija, sportas, kvėpavimo pratimai, paminklo statymas, nuotraukų albumo vartymas – būdai, kaip paleisti sielvartą. Pasak D. Balčiūnienės, svarbu atrasti savų būdų, kaip išlaisvinti užspaustas emocijas.
„Svarbu prisiminti išėjusįjį, o tai galima padaryti laiškais – rašant tai, ko nespėjome pasakyti, lankant kapines, kuriant vaizdo įrašus iš nuotraukų. Dažniausiai aplanko jausmas, kad žmogus nori su kažkuo pasidalinti, pasipasakoti, tad tokie būdai padeda prisiliesti prie savo jausmų ir išlaisvinti užspaustas emocijas.
Šie būdai padeda sugrįžti į gyvenimą, savimi pasirūpinti ir paleisti skausmą“, – pataria psichologė, psichiatrė D. Balčiūnienė.
