„Orai ir klimatas Lietuvoje“ pasidalijo įrašu socialiniame tinkle „Facebook“, kuriame rašoma, jog pirmasis susidaręs vandens viesulas buvo matomas apie 10 minučių, antrasis – kiek trumpiau.
„Juodkrantėje užfiksuotas vandens viesulas!
Kadangi poilsiautojų (ir akių su telefonais) prie jūros netrūksta, todėl sulaukėme vaizdų iš ne vieno šaltinio. Kaip informavo Erlenda T. iš „Orų entuziastų” grupės: reiškinys buvo matomas ~17.20 val. „Pradžioje tolumoje buvo vienas, jis mažėjo, šalia sumažėjusio susiformavo naujas, jis akyse ilgėjo ir net matėsi kaip jūros paviršiuje kyla vanduo.” Pirmas matėsi apie 10 min., o kitas – šiek tiek trumpiau.
Tokie vandens viesulai yra visiškai įprastas reiškinys, tik paprastai šie pradeda rodytis antroje vasaros pusėje. Kadangi jūros vanduo nemažai sušildytas (tarsi vasaros antroje pusėje), o šiandien oras gaivesnis, todėl susiformavo neblogos sąlygos vandens viesulams. Reiškinys yra labai lokalus ir iš meteorologinio radaro dažniausiai nematomas. Kas būtų, jeigu toks sūkuriukas nukeliautų į sausumą? Pasiekęs krantą jis bemaž išnyktų.
Pamačius panikuoti tikrai nereikia, bet ir maišytis jo kelyje nereikėtų“, – rašoma „Orai ir klimatas Lietuvoje“ įraše.
Viesulai – gan dažnas šiltojo sezono reiškinys
Kaip aiškina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas, klimatologas dr. Donatas Valiukas, dabar oro sąlygos palankios formuotis vandens viesulams, o toks reiškinys šiltuoju metų laiku – visiškai normalus.
„Tai šiltojo laikotarpio reiškinys – reikalinga šiluma, reikalingas šilto ir šalto oro sandūra ir kad būtų drėgmės, paprastai būna audros debesys. Viesulai kažkur nuo gegužės vidurio yra normalu, o vasaros laikotarpis – birželis, liepa, rugpjūčio pirma pusė – tai yra normalu. Dabar ilgai kaitina saulė, vyksta konvekcija, todėl susidaro viesulai“, – aiškino dr. Donatas Valiukas.
Vandens viesulas susidaro susidūrus šiltam ir šaltam orui, tačiau svarbiausias aspektas, susidarius viesului, yra tai, jis pasiekia žemės paviršių ar ne – nuo to priklauso, ar bus padaryta žala.
„Pats susidarymo principas – susiduria šiltas ir šaltas oras, yra nestabili atmosfera, todėl gaunasi toks susisukimas. Virš vandens susiformuoja netgi dažniau nei virš sausumos. Didžiausia žala, jei viesulas, jo piltuvas, nusileidžia iki žemės paviršiaus. Jei jis nenusileidžia, žalos nėra.“
Klimatologo teigimu, šis reiškinys nėra toks retas – jį galima pamatyti kone kasmet, tačiau kartais viesulai matomi taip trumpai, jog jų užfiksuoti galima ir nespėti.
„Gali ir kiekvienais metais pamatyti, ne visada pamatom, nes kartais jie labai trumpai išsilaiko, priklausomai nuo to, kiek jis išsivysto. Kartais galima pamatyti, kaip jis vystosi, kartais išsivysto, bet tokios nuotraukos, kaip dabar buvo, jų kone kiekvienais metais galima pamatyti. Dabar ir galimybės leidžia, mobilūs telefonai, pakankamai geros kokybės nuotraukos.
Tikrai tokių nuotraukų mačiau ir pernai, ir užpernai apie besiformuojančius viesulus. Bet vėlgi, čia yra pakankamai svarbu, jis pasiekia žemės paviršių ar ne. Šiuo atveju, panašu, jis nebuvo pasiektas“, – kalbėjo specialistas.
