Pelargonijos (Pelargonium) priklauso snaputinių (Geraniaceae) šeimai, kilusios iš Pietų Afrikos ir Australijos. Tai daugiametės žolinės, puskrūmės ar krūminės gėlės su storais sultingais stiebais, plaštakos pavidalo, šiek tiek skiautėtais, dažnai su tamsiomis dėmėmis lapais, o žiedai susitelkę į kekes, skėčio pavidalo žiedynus.
Žiedų būna baltų, gelsvų, rausvų, oranžinių, raudonų, violetinių spalvų, kartais dvispalvių arba trispalvių. Vaisius – skeltavaisis su išauga, primenančia akuotą, snapą. Beveik visos pelargonijos kaupia eterinius aliejus ir pasižymi savitu kvapu.
Pasaulyje žinoma apie 280 pelargonijų rūšių ir išveista visa galybė veislių bei hibridų. Iš tokios gausos tikrai yra ką išsirinkti, bet Lietuvoje vienos populiariausių pelargonijų yra toliau aprašomos.
Svyrančios pelargonijos
Tai tokios skydalapės pelargonijos veislės ar hibridai, kurių stiebai svyra, lapai skydiški, šiek tiek karpyti. Dėl ilgų svyrančių kerų, šio tipo pelargonijas geriausia auginti pakabinamuose krepšeliuose ar vazonuose prie palangių. Auginamos veislės „Tommy“, „Fuchsia F1“, „Purpel“, „Sunflair Josina Hot Pink“.
Karališkosios pelargonijos
Karališkosios pelargonijos išsiskiria dideliais dvigubais žiedais, vainiklapio kraštai banguoti, kurie suteikia žiedui margumo ir panašumo į rožę. Dažniausiai šios rūšies pelargonija auginama kaip kambarinis augalas. Žinomos tokios veislės kaip „Springfield black“, „Bella Dona Angel“.
Pelargonija „Calliope“
Liaudyje ši pelargonija žinoma kaip „pelargonija kaliopė“, gauta sukryžminus svyrančią ir krūminę pelargonijas. Tai išskirtinė serija pelargonijų, kurios pasižymi dideliais žiedais ir krūmo vešlumu, gausiai ir ilgai žydi. Išveistos veislės „Calliope Scarlet Red“, „Calliope Coral“, Calliope Pink“.
Žemaūgės pelargonijos
Tai juostuotųjų (krūminių) pelargonijų individai, kurie užauga tik iki 15-20 cm aukščio. Šios pelargonijos labai populiarios, laikomos kambariuose, balkonuose, sodinamos į lovelius, kuriamos kompozicijos su kitomis gėlėmis. Žinomos veislės „Blanca“, „Misty“.
Tulpiažiedė pelargonija
Tulpiažiedė pelargonija yra su nuostabaus grožio ir išskirtinės išvaizdos žiedais, primenančiais tulpes. Tai naujos veislės ir Lietuvoje gana retos, bet palaipsniui tampa vienos geidžiamiausių pelargonijų. „Red Pandora“, „Prince Gustav“.
Kvapioji pelargonija – Jeronimas
Jeronimo išraiškingesni yra lapai, o ne žiedai. Lapai stipriai karpyti, turi labai stiprų kvapą, o žiedai smulkūs ir negausūs. Auginamos veislės „Radula“, „Brilliantine“, „Orange Fizz“.
Pelargonijų auginimas
Pelargonijos auga saulėtoje ar pusiau pavėsingoje vietoje, dirvožemis turėtų būti neutralus arba silpnai šarminis, derlingas, gerai drenuotas ir lengvesnės sudėties.
Auginant vazonuose, juos pasirinkti bent 5 cm didesnius už sodinuką ir su skyle dugne, bei pripildytu universaliu substratu su perlitu. Galima auginti ir lysvėse, gėlynuose, loveliuose. Taip pat pelargonijos neišrankios pasaulio krypčiai – puikiai auga visose, net šiaurinėje pusėje.
Pelargonijos auga šiltoje temperatūroje, kai dienos metu būna 21-29 °C, o naktį apie 13-18 °C. Naujai pasodinti jauni augaliukai ar kambaryje augintos pelargonijos jautrios temperatūrų skirtumui, todėl norint pelargonijas vasaros metu išnešti į lauką, jas reikia pamažu pratinti. Pratinimas vyksta kasdien bent dvi savaites šias gėles išnešant laukan, o nakčiai parnešant atgal į kambarį.
Pelargonijų sodinimas ir persodinimas
Svarbu įsitikinti, kad pelargonijų sodinukai yra gerai įsišakniję ir turi nepažeistą šaknų gniutulą. Gegužę prie lauko sąlygų adaptuoti pelargonijų daigai sodinami 20 cm atstumu vienas nuo kito gėlyne ar lysvėse taip, kad tarpusavyje nesiliestų.
Atskiruose vazonuose sodinama po vieną sodinuką, o lovelyje gali būti ir daugiau. Peržiemojusias pelargonijas reikia persodinti į naujus vazonus ir tai derėtų padaryti pavasarį iki kol augalas neišskleidė žiedų.
Pelargonijų priežiūra
Norint turėti sveiką, nuolat žydintį augalą, nuvytusius lapus ir žiedus reikėtų pastoviai skabyti. Šios „šiukšlės“ eikvoja augalo energiją, gadina augalo estetinę išvaizdą. Yra veislių, kurios pačios „apsivalo“, todėl skabymo nereikalauja.
Pelargonijos mėgsta derlingą dirvožemį, tad tręšti reikia dažnai. Tręšiama pavasarį skystomis trąšomis kas 10-14 dienų, o vasarą kas 1-2 savaites iki pat rudens. Pelargonijų trąšos turėtų būti kompleksinės, žydėjimo metu su šiek tiek didesniu kalio kiekiu, bet geriausia naudoti specializuotas skystąsias trąšas. Žiemojimo metu tręšti nepatartina.
Pelargonijų laistymas
Pelargonijos gali ištverti vandens stygių ir augti sausoje žemėje, tačiau norint išgauti geriausią efektą ir turėti sveikų pelargonijų, reikalingas pakankamai dažnas laistymas karštuoju laikotarpiu. Pelargonijos nemėgsta drėgmės pertekliaus ir įmirkimo, tad reikia vengti perlaistymo. Norint išvengti dažno laistymo, vazonų dirvožemį galima papildyti hidrogeliu.
Laistoma taip, kad vanduo neliestų lapų, nes nuo drėgmės jie gali pradėti pūti. Žiemą laistoma labai saikingai. Krepšeliuose auginamas svyrančias pelargonijas rekomenduojama su visu krepšeliu merkti į indą su vandeniu ir palaikyti, kol pakankamai įsigers (nebekils oro burbuliukai).
Pelargonijų žiemojimas
Pelargonijos netoleruoja šalnų ir šalčių, o temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, gali pradėti gelsti lapai, sulėtėti augimas, pradėti vysti, todėl dar neprasidėjus šalnoms šias gėles reikia paruošti žiemojimui.
Kuomet šių gėlių vegetacija prislopsta, gėlės „pailsi“ ramybės etapu. Prieš žiemojimą pirmiausiai pašalinami nudžiūvę augalo lapai ir žiedai, augalas šiek tiek apgenėjamas. Jeigu pelargonijos auginamos lauke gėlyne, jas reikia iškasti ir persodinti į vazoną. Vazonai su pelargonijomis įnešami į patalpą ir pastatomi šviesioje vėsioje (10-12 °C) patalpoje. Tam puikiausiai tinka balkonas. Retkarčiais saikingai palaistoma.
Pelargonijų dauginimas
Pats paprasčiausias ir dažniausiai atliekamas pelargonijų dauginimas yra auginiais. Nuo motininio augalo nupjaunamos 8-10 cm šakelės su stiebu ir keliais lapeliais.
Nupjautiems auginiams padedama išleisti šaknis keliais būdais: įmerkiant juos į indą su vandeniu, įsodinant į durpių tabletes arba sodinant į vazoną su universaliu substratu. Įsišakniję auginiai sodinami į ilgalaikę vietą – į gėlyno dirvožemį ar vazoną. Dauginimas auginiais gali būti atliekamas nuo pavasario iki rudens, tačiau patys ištvermingiausi auginiai išgaunami antroje vasaros pusėje – rudens pradžioje.
Galimas ir pelargonijų auginimas iš sėklų. Pelargonijos sėklos žiemos metu labai negiliai pasėjamos į daigyklas ir daiginama šiltai 20-22 °C temperatūroje. Išdygus daigams, jie pikuojami paliekant 4 cm tarpus ir galiausiai paaugę daigai persodinami į vazonus. Toks dauginimo būdas netaikomas hibridams, nes augalai iš tokių sėklų neišauga.
Pelargonijų ligos ir kenkėjai
Dėl prastos oro cirkuliacijos, per didelės drėgmės gali išsivystyti tokios ligos kaip pilkasis pelėsis ir rūdys, fitoftorozė, bakterinė ir geltonoji dėmėtligės, kekerinis puvinys.
Jos taip pat gali nukentėti nuo amarų, šiltadaržinių baltasparnių, drugių lervų, voratinklinių erkučių, tripsų.
Pelargonijų nauda sveikatai ir grožiui
Nors dažniausiai pelargonija auginama kaip dekoratyvi gėlė, bet ją galima įvardinti dar ir gyva „namų vaistinėle“. Tiek liaudies medicinoje, tiek mokslo srityje žinomos veiksmingos pelargonijų gydomosios savybės, nes šios gėlės turi gausybę antibakterinių, antivirusinių, antigrybinių, antioksidantinių, skausmą malšinančių medžiagų.
Negana to, iš pelargonijų išgautos kvapiosios medžiagos pasitarnauja ir kosmetikoje. Taigi, kaip pelargonija padeda gydytis ir kokie kosmetiniai produktai yra kuriami?
Ligos simptomų mažinimas. Pelargonija mažina kosulio, peršalimo, bronchito, plaučių uždegimo, sinusito, tonzilito, ausies uždegimo, galvos skausmo, nuovargio simptomus, sutrumpina ligos trukmę, malšina gerklės skausmą rijimo metu, esant gerklės, ryklės uždegimams. Pelargonijos ekstraktai naudojami imunitetui stiprinti mažakraujystės, viduriavimo, karščiavimo, žaizdų, tuberkuliozės, inkstų ligų atveju. Naudojami pelargonijos šaknų ekstraktai, nuovirai, tinktūros, tirpalai, sirupai, geliai.
Eterinių aliejų gamyba. Pelargonijos pasižymi patraukliu stipriu savitu kvapu, todėl iš jų lapų išgaunamas eterinis aliejus. Eterinis aliejus naudojamas aromaterapijoje, masažams ar odos žaizdelių, aknės gydymui.
Kvepalai. Iš pelargonijų distiliatų ar absoliutų gaminami įvairių „skonių“ gaivaus kvapo kvepalai. Populiariausi iš jų yra rožėmis kvepiantys ekstraktai.
Pelargonijų vanduo – hidrolatas. Pagaminti hidrolatai naudojami gleivinių, veido odos, plaukų priežiūrai ar aromaterapiniams tikslams. Hidrolatai įeina ir į kosmetikoje naudojamų tonikų sudėtį.
Šaltinis: derlingas.lt
