Kazimiero Simonavičiaus universiteto prof. dr. Gediminas Navaitis konferencijos „„Atopinis dermatitas: pamiršta liga, kurios gydymas tobulėja, bet inovacijos aplenkia Lietuvą“ metu pabrėžė, kad stresą būtų galima išskirti į tris pakopas: nerimą, priešinimasį ir išsekimą.
Kovoti arba bėgti
„Jeigu šią akimirką pro duris įkištų nosį liūtas, šiek tiek visi sunerimtų. Tokiais atvejais organizmas gali reaguoti dviem būdais: kovoti su tuo arba bėgti, tuomet atitinkamai keičiasi širdies tonusai, kvėpavimas“, – sako jis.
Kaip pasakoja profesorius G. Navaitis, vėliau gali sekti kitos stadijos – priešinimasis ir išsekimas. Tokiais atvejais reikia suvaldyti nerimą, o tai priklauso nuo streso stiprumo, gebėjimo prisitaikyti ar aplinkos:
„Jeigu stresas stiprus, gebėjimai silpni, tada būna išsekimo fazė. Galimybės suvaldyti stresą nėra, vėl atsiranda nerimas ir jo kontroliuoti nebeįmanoma“.
Nuolatinis stresas žudo organizmą
Nuolatinis patiriamas stresas ne tik kenkia mūsų psichologinei būsenai, bet gali sukelti ir rimtų sveikatos problemų. Profesorius G. Navaitis tam iliustruoti pateikia pavyzdį. „Dar viduramžiais buvo atliktas eksperimentas. Buvo pastatytas narvas su liūtu, o gretimai pastatytas kitas narvas su ėriuku viduje. Žinoma, liūtas visokiais būdais savo narve šokinėjo, norėjo ėriuką pasiekti.
Po dviejų savaičių ėriukas nudvėsė dėl senatvinių kraujagyslių pokyčių, jis paseno ir nusišėrė. Galima sakyti – tos ligos, kurios buvo minėtos, užpuolė ėriuką dėl streso“, – paaiškina profesorius.
Norint išvengti streso, labai padeda vidinių minčių kontroliavimas. Profesoriaus teigimu, jeigu, pavyzdžiui, ryte prieš veidrodį sau pasakysite keletą gražių žodžių – tai jums suteiks geros energijos ir nuotaikos keturiasdešimt minučių.
Vadinasi, jau atėjus į darbą, ta gera nuotaika išsigaruos, todėl vertėtų tai padaryti keletą kartų per dieną.
