Naujienų portalui tv3.lt Paramos vaikams centro psichologė, programos „Vaikystė be smurto“ vadovė, dr. Ieva Daniūnaitė sakė, kad itin svarbu artimiesiems, kurių vaikas ar kitas artimas žmogus patyrė prievartą, būti atidžiam jo savijautai, nes, tikėtina, prievartą patyręs žmogus išgyvena daug stiprių jausmų.
Jausmai gali būti ryškūs
„Tai gali būti nerimas, baimė, labai didelis ir gilus liūdesys, žmogus gali jaustis prislėgtas arba, atvirkščiai, elgtis, lyg nieko nebūtų nutikę.
Jausmai gali būti arba labai ryškūs, arba tik iš šono gali atrodyti, jog viskas yra gerai. Tokiu atveju, tikėtina, kad prievartą patyręs asmuo bijo kalbėti, baiminasi dėl kylančių grėsmių, pavojų arba net yra prigrasintas.“
Tinkamas bendravimas
Pasak psichologės, itin svarbu šalia esantiems žmonėms mokėti bendrauti su prievartą patyrusiu žmogumi.
„Kartais žmonės visiškai ignoruoja įvykusį faktą, nieko neklausinėja arba kaip tik kalba pernelyg daug. Abu būdai yra žalingi. Visiškai ignoruoti negalima, tačiau pakalbinti žmogų apie jo savaijautą – būtina.
Žinoma, daug klausinėti, gilintis į detales arba mesti kaltinimus nukentėjusiam žmogui, šiukštu nerekomenduojama. Svarbiausia nepamiršti ir visada žinoti, kad už prievartą visada yra atsakingas prievartautojas.“
Didžiulė psichologinė trauma
Pasak psichologės, seksualinė prievarta – didžiulė psichologinė trauma. „Jei palygintume, kokie įvykiai labiausiai traumuoja, tai šis būtų vienas iš jų.
Jis paliečia visą asmenybės formavimąsi, bendravimą su bendraamžiais ir suaugusiais žmonėmis.
Vis tik, kaip trauma paveiks, priklauso nuo įvairių veiksnių. Visais atvejais itin svarbus palaikymas iš žmonių, esančių šalia.
Taip pat prievartą patyrę asmenys turėtų kreiptis ir į specialistus, kurie galėtų padėtų. Tokiais atvejais pagalba turi būti itin profesionali ir tikslinga.
Vaikai ir paaugliai, kurie patyrė seksualinę prievartą, bei jų artimiejivisada gali drąsiai kreiptis į Paramos vaikams centrą – čia dirbantys specialistai suteiks visokeriopą pagalbą.“
