Dažnu atveju antsvoris ir nutukimas didina susirgimų lėtinėmis ligomis riziką, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais augliais.
Remiantis 2020 m. Statistikos departamento pateiktais duomenimis, suaugusių Lietuvos gyventojų vidutinės KMI reikšmės, palyginus su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), vis dar išlieka per aukštos.
Teigiama, kad 2019 m. 41 proc. 18 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų svoris buvo normalus, 57 proc. – per didelis (antsvorio turėjo 38 proc., nutukusių buvo 19 proc.). Taip pat priduriama, kad nutukusių moterų buvo daugiau nei vyrų (atitinkamai 21 proc. ir 17 proc.), tačiau daugiau vyrų nei moterų susidurdavo su antsvoriu (atitinkamai 43 proc. ir 33 proc.). 2 proc. gyventojų svėrė per mažai.
Štai didesnė su nutukimu kovojančių asmenų dalis pastebima tarp vyresnio amžiaus žmonių – daugiausiai nutukusių asmenų buvo tarp 55–64 m. amžiaus grupės gyventojų, mažiausia tarp 18–24 m.
Širdies ir kraujagyslių ligų rizika
Gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė, vertindama, ar socialiniai veiksniai gali lemti prastėjantį rūpinimąsi savo mitybos įpročiais, tikina, kad bet koks stresas ar tam tikru laikotarpiu egzistuojantis neapibrėžtumas daro tam tikrą įtaką žmonių pasirinkimams, kurie anaiptol nėra palankūs mūsų sveikatai.
Dietologė taip pat pastebi, kad daugybę metų viena iš dažniausių žmonių mirties priežasčių yra širdies bei kraujagyslių ligos, o rizika susirgti būtent šio tipo ligomis lemia skirtingi veiksniai – ne tik genetika, bet ir, pavyzdžiui, antsvorio problema.
„Mes negalime pakeisti savo lyties, amžiaus, genetikos, tačiau egzistuoja ir modifikuojami veiksniai. Štai aukšto kraujospūdžio liga, nutukimas, antsvoris, cukrinis diabetas dažnu atveju priklauso nuo to, koks yra mūsų gyvenimo būdas“, – kalbėjo gydytoja. Pašnekovė sako, kad neretai žmonės tarsi „nurašo“ savo sveikatos problemas genetikai, tačiau, gydytojos teigimu, paveldėjimas nėra atsakymas į visus klausimus.
„Kitaip tariant, jeigu, rinkdami anamnezę, matome, kad žmogus turi polinkį sirgti cukriniu diabetu, yra rizikų, kad asmuo tam tikrame amžiaus tarpsnyje susidurs būtent su šia liga.
Tačiau rizikos veiksniai, vėliau lemiantys susirgimus, gali būti valdomi. Štai jeigu žmogus rūpinsis savo sveikata, pavyzdžiui, laikysis sveikatai palankios mitybos taisyklių, atsisakys žalingų įpročių ir vietoje to užsiims fizine veikla, tokia liga gali užklupti tik vėlyvame amžiuje arba netgi išvis nepasireikšti“, – paaiškino specialistė. Ar KMI yra pagrindinis rodiklis?
Norint įvertinti, ar žmogus susiduria su nutukimo, antsvorio, o galbūt per mažo svorio problema, klinikinėje praktikoje ir kasdienybėje dažniausiai yra matuojamas KMI. Žmonės, kurių KMI yra didesnis kaip 25, turi antsvorio. Jeigu rodiklis siekia 30 ir daugiau, tokie asmenys laikomi nutukusiais.
Gydytoja K. Jasmontienė pasakoja, kad nors šis rodiklis yra itin paplitęs, tačiau sveikatos specialistai nustato ne tik žmogaus KMI, bet ir matuoja apimtis, atliekama kūno sudėties analizė.
„Šis tyrimas leidžia tikslingiau įvertinti riebalų pasiskirstymą mūsų kūne, kadangi yra vertinamas riebalų, raumenų kiekis, santykis. Tai taip pat leidžia nustatyti, ar žmogui negresia visceralinis nutukimas. <...> Žmogui, turinčiam didesnę raumenų masę, rizika susirgti tam tikromis ligomis yra mažesnė“, – paaiškino dietologė.
Tuo metu sveikos gyvensenos magistrė Vaiva Zinkevičiūte „Žinių radijo“ laidoje teigė, kad KMI rodiklis sulaukia vis daugiau kritikos, mat jį apskaičiuojant nevertinamas žmogaus amžius bei dažnu atveju lytis, todėl ji savo ruožtu labiau atkreipia dėmesį į labai paprastą, bet daug pasakantį juosmens apimties rodmenį.
„Tai labai geras prognostinis veiksnys lėtinėms ligoms. Tą matuojame tikrai ne dėl to, kad įvertintume, kokio grakštumo talija. Bet tai, kokio platumo yra talija, parodo, kiek tikėtina rizika lėtinėms ligoms“, – aiškino gyvensenos medicinos magistrė.
V. Zinkevičiūtė nurodė, kad moterims, nepriklausomai nuo amžiaus, juosmens apimtis turėtų būti mažiau nei 80 cm, o vyrams – 90 cm.
„Tiesa, kitur yra nurodoma, kad mažiau nei 100 cm, tai galbūt kartais galima būtų imti orientacijai vidurkį – 95 cm. Aišku, tai vėlgi nėra kokia aukso kasykla, nes tai visiškai nėra individualizuota. Tad dažniausiai progresui stebėti žiūriu į svorį ir juosmens apimtį. Tai reiškia, kad tas pokytis vis tiek bus tinkamas tam žmogui stebėti, tai apibūdins to žmogaus judesį.
Nereikia aklai pasikliauti vienu rodikliu, nes kartais būna taip, kad svoris nekrenta. Pavyzdžiui, jei labai sportuojama, svoris gali ir augti, bet talija mažėti. Tuomet tai mano darbe yra kaip motyvacinis įrankis – palaikyti žmogų, kad kažkas keičiasi, nors tai ir nebus tikslu įvertinti būklei“, – aiškino V. Zinkevičiūtė.
8 valandos miegui, 8 valandos darbui ir 8 valandos sau
K. Jasmontienė, kalbėdama apie ydingos mitybos įpročius, gyventojams pataria savo maisto racione vengti pridėtinio cukraus, druskos, transriebalų. Dietologė priduria, kad didelį dėmesį reikalinga skirti tam, kiek maisto yra suvartojama per dieną.
Tiesa, gydytoja taip pat paaiškina, kad griežtų mitybos taisyklių laikymasis dažnu atveju nesuteikia naudos sveikatai, todėl sprendimas mesti svorį turi būti racionalus.
„Bet koks drastiškas tam tikrų maisto produktų apribojimas, paremtas griežtomis dietomis, dažnu atveju veda į visišką pasileidimą. Pavyzdžiui, jeigu žmogus nusprendė nevalgyti saldainių, tikėtina, kad po savaitės ar dviejų jis vėl pradės juos valgyti.
Stabilaus svorio išlaikymas mūsų sveikatai yra daug naudingesnis negu patiriami drastiški svyravimai. Todėl, metant svorį, būtina atsižvelgti į KMI ir kitus rodiklius, įvertinti ne tik mitybos, tačiau ir gyvensenos įpročius. Geriau maži dalykai, bet ilgesniam laikotarpiui, negu labai dideli lūžiai, tačiau savaitei“, – kalbėjo K. Jasmontienė.
Gydytoja žmonėms siūlo pasikliauti trijų aštuonetų taisykle, kuomet darbui, savo poreikiams, miegui yra skiriama po 8 valandas.
„Nors ši taisyklė, rodos, nėra visiškai susijusi su mityba, tačiau žmonės tokiu atveju gali pasirūpinti ne tik savimi, skirti laiką maloniai veiklai, tačiau ir susimąstyti, ką reikia valgyti, o ko – ne, pasiruošti skirtingoms darbinėms situacijoms, taip išvengiant spontaninių ir dėl to ne itin sveikų pasirinkimų. Dažnu atveju gyventojai priima ydingus mitybos sprendimus ne dėl to, kad nežino, bet todėl, kad neturi laiko ar motyvacijos, siekiant gyventi sveikiau“, – pastebėjo gydytoja.
Tiesa, K. Jasmontienė atkreipia dėmesį, kad jei žmonėms visgi trūksta tam tikrų žinių, susijusių su mitybos patarimais, savigyda užsiiminėti tikrai nereikia, nes tikslingus patarimus gali išsakyti profesionalūs specialistai.
Įspėja nekartoti klaidų užsiimant fiziniu aktyvumu
Tuo metu sporto medicinos gydytojas Paulius Petraitis, kalbėdamas apie žmonių sveikos gyvensenos įpročius, tvirtina, kad neretai gyventojai pervertina savo galimybes.
„Turbūt pavojingiausia sportuojančių asmenų grupė pastebima 35–50 metų amžiaus kategorijoje, kai žmonės dėl instensyvaus gyvenimo ritmo sportuoti pradeda tik savaitgalį. Jie tarsi įsivaizduoja, kad jų kūnas itin jaunas ir jie yra fiziškai pajėgūs. Tačiau dažniausiai šių asmenų patiriamas krūvis būna neracionalus. Žinoma, jeigu žmogus neturi lėtinių ligų, senų traumų ir sportuoja ne taip intensyviai, kreiptis į specialistą nebūtina, tačiau priešingu atveju, pavyzdžiui, norint dalyvauti skirtingose sporto varžybose, labai svarbu įvertinti savo fizinį pasirengimą“, – kalbėjo gydytojas.
P. Petraičio pastebėjimu, žmonės fizinį krūvį turėtų didinti ne iš karto, mat priešingu atveju asmenys gali susidurti su itin rimtomis traumomis.
„Svarbu nepervertinti savo jėgų, taip pat pravartu pasikonsultuoti su profesionalais, pavyzdžiui, sporto gydytojais ar kineziterapeutais. Norint sportuoti patiriant didesnį krūvį, dalyvauti varžybose, rekomenduojama konsultuotis su sporto medicinos gydytojais, kurie įvertins žmogaus pajėgumą ir galimybes dalyvauti norimoje fizinėje veikloje.
Nereikia bėgti akla galva į maratonus, nes tam reikia tinkamai pasiruošti. Fizinį krūvį būtina didinti palaipsniui, o ne maksimaliai, nes, pervertinus savo jėgas, žmonės gali susidurti su traumomis, ligomis. Intensyvus ar didelės apimties krūvis savaime nėra blogai, tiesiog tam turi būti tinakmai pasiruošta. Kuo didesnis krūvis yra patiriamas, tuo labiau reikalingas specialistų įsikišimas“, – perspėjo sporto gydytojas.
Apibendrinant, norint jaustis gerai ir siekiant išvengti įvairių susirgimų, patariama pirmiausia atkreipti dėmesį į galimus gyvenimo būdo pokyčius ir prie jų pratintis palaipsniui, kad sveikas gyvenimo būdas taptų kasdienybe.
Naudinga žinoti, kad Lietuvoje jau ne vienerius metus yra įsteigta valstybinė, nekomercinė sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ sistema. Ji skirta gerinti gyventojų sveikatą, mitybą ir leidžia rastis rinkoje daugiau sveikatai palankesnių maisto produktų. Išsamiau skaitykite čia.
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
