„Mes su mama nusprendėme eiti į viešumą, nes įstaigoje tėtis ir kiti darbuotojai neturėjo kur patikimai kreiptis, dėl patiriamo mobingo, psichologinio smurto. Norime pastovėti už savo tėtį ir kartu už visus likusius darbuotojus, kad tokie įvykiai nebepasikartotų. Kalbėti šia tema yra be galo sunku ir skaudu, tačiau mes privalome tai daryti“, – kalbėjo Jurgita.
Labai mylėjo savo darbą
Moteris pasakoja, kad Virginijus visą gyvenimą dirbo santechniku. Ankščiau dirbo su individualia veikla, turėjo privačių objektų, važinėjo po visą Lietuvą. „Tai buvo jo darbas, kurį jis labai mylėjo. Jam patikdavo bendrauti su žmonėmis, tėtis visada buvo toks „šnekutis“, – prisimena pašnekovė.
Maždaug prieš 8 metus Lietuvoje įvyko nedidelis ekonominis kritimas, kai privačių darbų pamažėjo, o Virginijus liko namie, be darbo. Tai truko beveik metus laiko. Jurgita prisimena, kad tėtis neturėdamas darbo liūdėdavo, be darbo nesijautė savimi, todėl vos tik atsidarius „Vytautas Mineral SPA“ jis iš karto ten pradėjo dirbti, prieš 7 metus.
„Aš niekada nepamiršiu, kaip jis mylėjo šį darbą. Jis tuo gyveno. Po bedarbystės iš naujo pražydo. Juokaudavau tėčiui, kad gal jis ne dukros, o sūnaus norėjo, nes jis man pasakodavo įvairius techninius dalykus, paskambino vaizdo skambučiu ir bandydavo viena ar kita sistema paaiškinti. Kadangi jis gyveno labai arti darbo, nesvarbu tai diena ar naktis, tėtis visada šokdavo į kelnės ir bėgdavo tvarkyti gedimų“, – apie tėčio pasišventimą darbui pasakoja dukra.
Jurgitos teigimu, visus tuos metus tėtis nesiskundė, jokių konfliktų vykstančių darbe neminėdavo. Visada džiaugdavosi, kad gerai sutaria su kitais darbuotojais: kambarinėmis, virtuvės darbuotojomis, elektrikais. Nei su vienu nebuvo susipykęs, palaikė gražius ryšius.
Pasikeitęs vadovas pakeitė viso kolektyvo nuotaiką
Tačiau praėjusių metų liepą įvyko staigus pasikeitimas. „Tėtis minėjo, kad tada negražiu būdu buvo atsikratyta jo vadovu. Kalbu apie ūkio dalies vadovą. Pamenu tėtis labai liūdnai kalbėjo, kad laukia nežinomybė, nes buvęs vadovas buvo labai geras. Apskirtai jis turėjo ne vieną vadovą ir su visais gražiai sutardavo.
Kai buvo įdarbintas naujas ūkio vadovas, pasak tėčio, pasikeitė viso kolektyvo nuotaika. Mano tėtis pradėjo nykti akyse, pasidarė labai liūdnas, užsisklendė savyje. Tiek aš, tiek mama skaitėme visuomenės kaltinimus mums, kad mes nieko nedarėme, kad padėtume tėčiui, tačiau mes viską matėme ir esame labai daug su juo kalbėję, kad reikia skųstis, netylėti“, – aiškina Jurgita.
Virginijus šeimai vis sakydavo, kad nėra kam skųstis, nes jo manymu personalo vadovė perduotu skundus viešbučio vadovei, o po skundo arba niekas nepasikeistu, arba skundas bumerangu grižtu atgal. Tėtis tik liktu kaltas ir butu dar labiau gniuzdomas.
„Ne kartą siūliau tėčiui kalbėtis su psichologe, sakiau neimti į širdį to, ką sako vadovas, tačiau jis tik atsakydavo, kad nėra taip paprasta, nes ateina vadovas, kuris duoda jam darbą, kuriam atlikti tėtis neturi kompetencijos. Jam liepdavo kloti plyteles, nors šio darbo tėtis nemoka atlikti. Jis pasakojo, kad vadovui būdavo visiškai neįdomu, kaip tėtis atliks darbą. Anot tėčio, Atsakymas būdavo: „darysi ka pasakysiu“, – pasakoja Virginijaus dukra.
Prieš pusmetį, šių metų pavasarį, Virginijus patyrė didelį spaudimą, kai vadovas jam pagrasino, kad jei jis neatliks jam skirtų darbų – jie susiras naują santechniką. „Net gi buvo įkeltas oficialus darbo pasiūlymas, kad „Vytautas Mineral SPA“ ieško naujo santechniko. Tėtį tai visiškai sutriuškino, jam atsirado didžiulis nerimas bei nemiga. Mama jam pirko vaistų, kurie padėtų užmigti. Tada atsirado ir depresijos požymiai, jo visa galva buvo darbe“, – su skausmu prisimena Jurgita.
Kai Jurgita suprato, kad niekaip negali padėti tėčiui, kreipėsi į advokatę, su kuria pasikalbėjo apie tai, kokias teises turi Virginijus. Dukra norėjo jį padrąsinti, paraginti netylėti ir mokytis save užstoti teisinėmis ziniomis.
Tragedijos dieną verkė darbe
„Mobingą įrodyti yra sunku. Bus sunku ir mums, tačiau tikiuosi, kad žmonės išgirdę šią istoriją įgaus drąsos ir nebijos kalbėti apie savo patirtis.
Iš tėčio ir jo buvusiu kolegų žinau, kad ir kambarinės stipriai kentėdavo. Joms būdavo pakišami svetimi daiktai, buvo bandoma įrodyti, kad jos vagia“, – informacija dalinasi pašnekovė.
„Nesuprantu, kodėl taip elgiamasi su paprastais darbuotojais, juk jie palaiko tvarką, kad svečiams būtų gerai, kad nebūtų nulūžęs kranas, kad būtų pakeista patalynė. Man pikta dėl šių žmonių“, – emocijų neslepia Jurgita, tačiau priduria, kad „Vytautas Mineral SPA“ dirba ir patenkintų žmonių, kurių vadovai su jais elgiasi tinkamai, nes toje įstaigoje yra daug skirtingų padalinių ir jų vadovų.
Rugsėjo 27 dieną įvyko tragedija. „Mes turime teisinį nesutarimą, nes šios įstaigos valdžia sako, kad tėtis iš gyvenimo pasitraukė ne darbo metu, tačiau yra patvirtinimas iš kolegų, kad jau po 15 valandos buvo jo pasigesta.
Mes iš tyrėjų atgavome telefoną, kuriame matoma, kad nuo 15:25 valandos tėtis jau nebeatsakė į skambučius. Pirmas jam skambinęs buvo jo ūkio vadovas. Mes sakome, kad tai įvyko darbo metu, tačiau „Vytautas Mineral SPA“ bando nuo to nusigręžti.
Aš ir mama esam svarstome, kad tą dieną galbūt įvyko konfliktas su tiesioginiu vadovu, nes mūsų tėtis buvo matytas apsiverkęs darbo metu. Joks žmogus nesugalvotų tiesiog išeiti iš darbo, nueiti į miškelį ir pasidaryti sau pabaigos.
Tą pačią dieną, apie pusę 12 tėtis buvo grįžęs namo pavalgyti pietų, kaip įprastai. Tada jis atrodė normaliai, kaip visada pasiskundė dėl savo vadovo neteisingo elgesio. Prieš išeidamas mamai pasakė, kad turbūt jį vėl vers dėti plyteles, kurių jis nemoka dėti“, – lemtingos dienos aplinkybes atskleidžia Jurgita.
Darbo sąlygos privalo keistis
Virginijaus dukra pasakoja, kad vyras neturėjo jokių kitų hobių, jo visas gyvenimas buvo darbas. „Patyčios, patiriamos darbe jį sugniuždė, jis nebežinojo, ką daugiau gyvenime daryti, nebematė tikslo, kas man ir mamai yra labai skaudu, nes jis paliko mus, tačiau mes tėčio nekaltiname. Jis nebeištvėrė ir jei jis pasirinko tokiu būdu išspręsti problemą, mes gerbiame jo sprendimą“, – su skausmu kalba moteris.
Po pertraukos į įstaigą grįžo viešbučio vadovė, kuri sugrįžusi pradėjo vaikyti meistrus. „Tėtis man sakė, kad mano tėčiui liepdavo rašyti, ką jis per dieną nuveikė. Jį tai graužė, nes jis nespėdavo pasidaryti darbų, o jam kiekvieną smulkmeną tekdavo staiga surašyti. Tai buvo įžeidimas, nes vadovybė galbūt galvojo, kad jis neturi ką veikti. Jis pradėjo jaustis ten nereikalingas“, – tėčio pasakojimą prisimena Jurgita.
Jurgita į Lietuvą iš Vokietijos grįžo rugsėjo 28 dieną, kai tik buvo rastas Virginijaus kūnas. Moteris negalėjo taip paprastai palikti šios situacijos, todėl nusprendė 29 diena pasikalbėti su vadovais, kurių elgesiu skųsdavosi Virginijus. „Aš norėjau su jais žmogiškai pasikalbėti, nes nežinojau, ar jie supranta, kiek galios turi žodžiai ir nederamas elgesys, kokį skausmą patyrė tėtis.
Kreipiausi į personalo vadovę, tačiau prie vadovų nebuvau prileista. Nuėjau kaip vanagas, tačiau grįžau kaip žvirblis. Buvau sumanipuliuota. Man sakė, kad vadovai yra šokiruoti ir bet koks mano kaltinimas gali juos dar labiau sugniuždyti, neduok dieve, jie kažką sau pasidarys. Žinoma, tai palietė mano moralę, pagalvojau, kad jie taip pat žmonės ir irgi turi jausmus.
Vienas pirmųjū personalo vadovės klausimu pokalbio metu buvo: ar mano tėtis neturėjo problemų su alkoholiu. Toks klausimas mane įžeidė, nes tokios problemos jis neturėjo. Nuo pat pirmos dienos, viešbučio vyriausybė bandė stumti nuo savęs kaltinimus, sakydami, kad gal tėtis buvo alkoholikas, gal sirgo depresija, tačiau jeigu tėtis ir sirgo depresija, tai tikriausiai ji kilo dėl baisaus elgesio darbe“, – pasakojimą tęsia pašnekovė.
Būtent dėl to Virginijaus žmona uždraudė jo vadovui dalyvauti laidotuvėse. „Mes nebūtume to ištvėrusios, būtume sukėlusios konfliktą. Po laidotuvių, sekančią dieną pas mus į namus atėjo generalinė direktorė kartu su personalo vadove.
Jos mums siūlė mokėti kompensaciją – tėčio atlyginimą metus laiko. Tačiau mums šiuo metu svarbu ne pinigai, o kad šie vadovai suprastų, ką reiškia jų žodžiai ir veiksmai. Mes norime, kad būtų pagerintos darbo sąlygos, kad atsirastų atsakingas žmogus, kuriam darbuotojai nebijotų pasiskųsti. Esame dėkingos, kad įmonė finansiškai prisidėjo prie laidotuvių, tačiau norime būti išgirstos, kad jie neneigtų, o pripažintų, kad darbuotojai patiria psichologinį smurtą ir tai keistų“, – savo mintis atvirai išreiškė Jurgita.
Naujienų portalo tv3.lt redakcija susisiekė su „Vytautas Mineral SPA“. Nors darbuotojai Virginijaus pasigedo rugsėjo 27 dieną, apie 15 valandą, kai Virginijus turėjo būti darbe, įmonė tikino, kad šis įvykis nutiko ne darbo metu, o kol vyksta policijos ir darbo inspekcijos tyrimas, daugiau nuo komentarų jie susilaiko.
„Bendradarbiaujame su šiomis institucijomis, pateikiame visą informaciją, siekiant, kad tyrimas vyktų kuo operatyviau. Kai bus paskelbti tyrimo rezultatai, surengsime spaudos konferenciją ir atsakysime į iškilusius klausimus“, – raštu pateiktame atsakyme teigia „Vytautas Mineral SPA" marketingo atstovė Simona Rimšaitė.
