Jų turi tiek suaugusieji, tiek vaikai, bet liga dažniau diagnozuojama jaunesniems. Liga yra reta – kasmet JK ji diagnozuojama 650 žmonių.
Dauguma ŪLL simptomų yra neryškūs ir nespecifiniai arba smogia net bet simptomų. Kartais jie primena peršalimą, kadangi ligą sukelia per didelis kiekis nesveikų baltųjų kraujo kūnelių ir nepakankamas kiekis sveikų baltų kraujo kūnelių, raudonųjų kraujo kūnelių ir trombocitų.
Tarp simptomų gali būti:
• Nusilpimas
• Karščiavimas
• Lengvai sužeidžiama oda ir kraujavimas
• Dažnos infekcijos
• Bendras silpnumas
• Sumažėjęs svoris
• Sąnarių skausmas
• Dusulys
• Išblyškusi oda
• Ištinusios tonzilės
ŪLL yra genetinis pokytis kamieninėse ląstelėse, dėl kurio nesubrendę baltieji kraujo kūneliai išleidžiami į kraujotaką. Vis dėlto, nežinoma, dėl kokios priežasties pasireiškia šis DNR pakitimas.
Pagrindinis gydymas nuo ŪLL yra chemoterapija, taip pat taikomas steroidinis gydymas. Dar gali būti naudojamas tikslinis gydymas vaistais nuo vėžio. Kai kuriais atvejais prireikia kamieninių ląstelių persodinimo.
Suaugusiesiems pasveikimo nuo ŪLL tikimybė yra mažesnė, nei vaikams. Maždaug 40 procentų 25 – 64 metų žmonių, kuriems diagnozuojama ši liga, išgyvena penkerius metus ar ilgiau. Tik 15 procentų ŪLL sergančių 65 metų ir vyresnių žmonių po diagnozės išgyvena penkerius metus ar ilgiau.
