Nors nuovargis yra dažnas daugelio ligų simptomas, dažniausiai jį sukelia paprasti gyvenimo būdo įpročiai. Laimė, juos pakeisti nėra sudėtinga.
Šiame straipsnyje sužinosite, kodėl jaučiatės pavargęs ir kaip atgauti energiją.
1. Vartojate per daug angliavandenių
Angliavandeniai greitai suteikia energijos, kadangi juos kūnas suskaido į cukrų, kuris gali būti naudojamas organizmo kurui. Tačiau, jei jų valgote per daug, galite jaustis mieguisti.
Cukrus ir perdirbti angliavandeniai greitai padidina cukraus kiekį kraujyje. Kasa pradeda gaminti insuliną, kad cukrus iš kraujo patektų į ląsteles. Dėl šio cukraus kiekio šuolio ir vėlesnio kritimo galite jaustis išsekęs. Dažniausiai, kai norime greitai gauti energijos, instinktyviai siekiame porcijos rafinuotų angliavandenių ir patenkame į užburtą ratą.
Keletas tyrimų parodė, kad sumažinus cukraus ir perdirbtų angliavandenių kiekį valgio ir užkandžių metu, padidėja energijos lygis. O vieno tyrimo metu vaikai, kurie prieš futbolo žaidimą valgė užkandžius, kuriuose buvo daug rafinuotų angliavandenių, pranešė apie didesnį nuovargį nei vaikai, kurie valgė žemės riešutų sviesto pagrindu pagamintą užkandį. Laimei, tyrimai taip pat rodo, kad kai kurie maisto produktai gali padėti apsisaugoti nuo nuovargio.
Kad išlaikytumėte stabilų energijos lygį, cukrų ir rafinuotus angliavandenius pakeiskite sveikais maisto produktais, kuriuose gausu ląstelienos, pavyzdžiui, daržovėmis ir ankštiniais augalais.
2. Per mažai judate
Nors dauguma žmonių sako, kad jaučiasi pernelyg pavargę sportuoti, per mažas judėjimas gali taip būti jūsų nuovargio priežastis.
Tiesą sakant, viename neseniai atliktame tyrime tai buvo dažniausia priežastis, dėl kurios vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės nesportuoja. Vienas iš paaiškinimų – lėtinio nuovargio sindromas, kuriam būdingas didelis ir nepaaiškinamas nuovargis.
Tyrimai taip pat parodė, kad mankšta gali sumažinti ir sveikų, ir turinčių ligų žmonių nuovargį. Be to, net minimalus fizinio aktyvumo padidėjimas yra naudingas.
Norėdami padidinti savo energijos lygį, įtraukite į savo gyvenimą aktyvumą skatinančių įpročių. Pavyzdžiui, kai įmanoma, stovėkite, o ne sėdėkite, eikite laiptais, nesinaudokite liftu ir vaikščiokite, o ne važiuokite trumpus atstumus.
3. Jautrumas maistui
Jautrumas maistui ar jo netoleravimas paprastai sukelia tokius simptomus kaip bėrimas, virškinimo problemos, sloga ar galvos skausmas. Tačiau nuovargis yra dar vienas simptomas, į kurį dažnai nekreipiama dėmesio.
Be to, tyrimai rodo, kad žmonių, turinčių jautrumą maistui, nuovargis labiau paveikia jų gyvenimo kokybę. Dažniausiai netoleruojami maisto produktai: pieno produktai, glitimas, kiaušiniai, soja, kukurūzai.
Jei įtariate, kad kai kurie maisto produktai jus verčia jaustis pavargusiu, apsvarstykite galimybę apsilankyti pas alergologą ar dietologą, kuris patikrins jūsų jautrumą maistui arba paskirs dietą alergizuojančių produktų nustatymui.
4. Per mažai valgote
Galite jaustis pavargę, jei suvartojate nepakankamai kalorijų. Kalorijos yra energijos vienetai, esantys maiste. Jūsų kūnas juos naudoja judėdamas ir skatindamas tokius procesus kaip kvėpavimas ir pastovios kūno temperatūros palaikymas.
Kai valgote per mažai kalorijų, jūsų medžiagų apykaita sulėtėja, kad būtų taupoma energija, o tai gali sukelti nuovargį. Kiekvienam organizmui reikalingas skirtingas kalorijų kiekis, kuris priklauso nuo amžiaus, ūgio, svorio ir kitų veiksnių.
Tačiau daugumai žmonių reikia mažiausiai 1200 kalorijų per dieną, kad būtų išvengta medžiagų apykaitos sulėtėjimo. Senėjimo ekspertai mano, kad nors su amžiumi medžiagų apykaita lėtėja, vyresnio amžiaus žmonėms reikia suvartoti aukščiausią kalorijų diapazoną, kad jie galėtų atlikti įprastas funkcijas ir nepavargti.
Be to, sunku patenkinti vitaminų ir mineralų poreikius, kai kalorijų kiekis yra per mažas. Nepakankamas vitamino D, geležies ir kitų svarbių maistinių medžiagų kiekis taip pat gali sukelti nuovargį.
Norėdami išlaikyti aukštą energijos lygį, venkite drastiško kalorijų kiekio mažinimo, net jei norite numesti svorio.
5. Patiriate daug streso
Lėtinis stresas gali labai paveikti jūsų energijos lygį ir gyvenimo kokybę. Nors tam tikras stresas yra normalu, keli tyrimai atskleidžia, kad per didelis stresas yra susijęs su nuovargiu.
Vienas tyrimas, kuriame dalyvavo studentai, parodė, kad vengimas susidoroti su stresu kelia patį didžiausią nuovargį. Nors stresinių situacijų išvengti neįmanoma, galite susikurti streso valdymo strategijas, kurios padės išvengti išsekimo.
Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad joga ir meditacija padeda sumažinti stresą. Dalyvavimas šiose ar panašiose proto ir kūno praktikose, galiausiai gali padėti jausti daugiau energijos ir gali padėti geriau susidoroti su stresu.
Taigi, yra daug galimų lėtinio nuovargio priežasčių. Svarbu pirmiausia pasitikrinti sveikatos būklę, nes nuovargis dažnai lydi ligą. Tačiau pernelyg didelis nuovargis gali būti susijęs su tuo, ką valgote ir geriate, kokia užsiimate veikla ir koks jūsų patiriamo streso lygis. Gera žinia ta, kad kai kurie gyvenimo būdo pakeitimai gali pagerinti jūsų energijos lygį ir bendrą gyvenimo kokybę, rašo healthline.com.
