Socialiniai psichologai iš Toronto universiteto ištyrė 1900 dalyvių seksualinį gyvenimą, įskaitant ir heteroseksualius, ir homoseksualius santykius, tikėdamiesi atsakyti į seną klausimą: kas sukuria laimingą seksualinį gyvenimą?
Iš esmės jų tyrimas parodė, kad pasitenkinimas seksu ilgalaikiuose santykiuose sutelktas į mūsų norą dirbti su savo seksualinėmis problemomis ir seksualiniais lūkesčiais (arba „seksualinėmis perspektyvomis“, kaip tai vadina tyrėjai). Tie, kurie neidealizavo minčių apie „sielos draugą“ ir kitų numanomų seksualumo teorijų, dažniausiai buvo laimingesni su savo partneriu miegamajame.
„Mes žinome, kad nesutarimai seksualinėje srityje laikui bėgant yra neišvengiami. Jūsų seksualinis gyvenimas yra tarsi sodas, kurį reikia palaistyti ir puoselėti, kad jį išlaikytume“, – teigė tyrimo autorė Jessica Maxwell, kandidatė į psichologijos mokslų daktarus.
Jų tyrimas parodė, kad poros seksualinis gyvenimas yra „medaus mėnesio“ fazėje dažniausiai apie dvejus – trejus metus. Po to pastebima seksualinio pasitenkinimo mažėjimo tendencija. Tyrėjai teigia, kad svarbu į savo seksualinius santykius žiūrėti kaip į tai, kas yra atvira diskusijoms ir pokyčiams.
Kaip paaiškina J. Maxwell, tai visiškai palyginama su romantizuotomis sielos draugų idėjomis ir „romantiškomis likimo istorijomis“, kurios reklamuoja santykius kaip statišką ir iš anksto nustatytą dalyką. Tai gali paskatinti žmones manyti, kad santykiai turėtų tiesiog nutrūkti, jei vienas dalykas miegamajame nesiseka. Iš tikrųjų ties tuo galima padirbėti.
„Žmonės, kurie tiki seksualiniu likimu, naudoja savo seksualinį gyvenimą kaip barometrą, ir juo matuoja, kaip gerai sekasi santykiuose. Jie mano, kad miegamojo problemos lygu santykių prastumui, – pridūrė J. Maxwell. – O žmonės, kurie tiki seksualinio gyvenimo tobulėjimu, ne tik mano, kad gali išspręsti savo seksualines problemas, bet ir neleidžia joms daryti įtakos pasitenkinimui santykiais“.
Tyrimą „Kaip numanomos seksualumo teorijos formuoja seksualinę ir santykių savijautą“ galima rasti lapkričio mėnesio leidinyje „Journal of Personality and Social Psychology“.
