„Jei man, kaip ne astronomui, pasakytų, kad laukia meteorų lietus, aš, kaip lietaus žemės atstovas, laukčiau, kol jie pradės byrėti ant galvos. Iš tikrųjų taip nėra“, – šypsodamasis pasakoti pradeda S. Lovčikas.
Astronomijoje meteorų lietumi vadinama tai, kai žybčioja krintančių meteorų strėlės ir per minutę jų nukrenta 20-30.
„Tikrai nėra taip, kad jie ir krenta tiksliai kaip laikrodukas. Gali nukristi vienas, po minutės kitas, o tada ir trys paskui vienas kitą“, – aiškina jis.
Kaip susidaro meteorų lietus?
Kai Žemė skrisdama aplink Saulę kerta senos kometos paliktų dalelių srautų, susidaro meteorų lietus.
„Tai reiškia, kai kometa yra pasibaigusi, ledas yra išgaravęs ir iš jos likusios tik mažos dalelės. Šitą buvusį kometos kelią kirsdama žemė susirenka į savo atmosferą visas buvusias daleles, panašiai kaip ant automobilio stiklo susirenkame. Tai ganėtinai panašus palyginimas.
Kai kertame tą kelią, ir susidaro kometų lietus. Tokių susikirtimų per metus yra nemažai, bet tokių srautų, kurie sukeltų lietų, yra tik keletas. Tas kuris įvyks rugpjūčio 12 dieną yra pats „riebiausias“, nors krentančius meteorus galima pamatyti ir anksčiau“, – aiškina S. Lovčikas.
Meteorų lietus prasideda nuo pat rugpjūčio pradžios, o daugiausiai jų krenta rugpjūčio 12 dieną.
„Mano patarimas, nepatingėkite pastebėti ir šiandien naktį, ir naktį iš 12 dienos į 13 dieną. Bet jeigu šią naktį negalite, galite ir porą naktų po to. Mes pamažu su Žeme įskriejame į meteorų srautą, o vėliau iš jo išskriejame, todėl tai nėra vienos dienos ar konkrečios valandos, kada galima stebėti.
Ar pamatysime daug, priklauso ir nuo paros meto. Prisimenu, kad stebėjome meteorų lietų ir Lietuvoje, gerai atsimenu, kad suskaičiavome apie 20 jų, o kitą dieną pamačiau, kad Filipinuose toks greitis fiksuotas, kad per valandą buvo fiksuota apie 5 tūkst. Tuo metu pas juos buvo naktis, o pas mus buvo diena“, – pasakoja jis.
Ką žinoti stebint meteorų lietų?
Meteorai, krentantys artimiausiomis naktinis, vadinami perseidais, nes jie krenta iš Persėjo žvaigždyno. O lapkritį ir gruodį įmanomą pamatyti ir kitus krentančius meteorus.
„Tas taškas, iš kurio jie visi išlekia, vadinasi radiantas. Tada lapkričio 15 dieną yra kitas radiantas, kitas srautas vadinamas leonidais, nes krenta iš Liūto žvaigždyno. Gruodžio 20 yra iš Dvynių žvaigždyno išlekiantis srautais ir geminidai.
Tai trys pagrindiniai srautai, kurie būna pakankamai gausūs. Tačiau kitas niuansas, tai priklauso nuo laiko. Vienais metais su studentais ant stogo užsilipę suskaičiavom daugiau nei 230 meteorus, o kitais metais su dukromis matėme tik 3 per valandą.
Erdvėje dalelių išsidėstymas nėra tolygus, jos gali būti tankiau susidūrę, račiau išsimėtę. Dar ir priklauso nuo paros laiko. Sakoma, kad prieš aušrą, antroje nakties pusėje galima pamatyti daugiau meteorų“, – sako specialistas.
S. Lovčikas turi ir keletą patarimų tiems, kurie nori stebėti meteorų lietų. Pirmasis – šiltai apsirenkite. Antras – meteorus stebėkite ne vienas.
„Vienas matysite tik siaurą dangaus gabalėlį. Žiūrėdami į tai, ką aprėpia jūsų akiratis, nematysite tai, kas darosi pakaušyje, todėl kai jūsų yra daugiau pamatote daugiau. Kartais dar siūloma atsigulti, nes stovėti užvertus galvą, nėra labai patogu“, – pataria jis.
Trečias patarimas – išsirinkite tamsią vietą. Mieste net nebandykite žiūrėti, nes nieko ir nepamatysite. Mieste per daug šviesos taršos, kuri ir užgožia krentančius meteorus.
„Susiraskite vietą kur nors kaime ir atviroje vietoje, o ne miške. Persėjo žvaigždynas dabar yra rytinėje pusėje. Tačiau nereikėtų vien tik į jį ir žiūrėti, nes meteorai ten tik prasideda. „Iškritę“ jie darosi storesni, todėl reikėtų žiūrėti 60 laipsnių ir daugiau kampu nuo Persėjo žvaigždyno. Todėl veidą reikėtų nukreipti į šiaurę ar pietus“, – pataria S. Lovčikas.
Jeigu gyvenate Vilniuje, nuo jo pavažiuokite 15-20 km, kol nebesimatys miestą gaubiančios oranžinės šviesos, o jei gyvenate mažesniuose miestuose – užtenka nuvažiuoti ir 10 km, kad rastumėte tamsesnę ir tinkamą vietą meteorų stebėjimui.
Kviečia apžiūrėti žvaigždynus
Molėtų observatorijos ekskursijų vadovas S. Lovčikas pasakoja, kad observatorijoje ekskursijos rengiamos visada, kuomet dangus yra giedras, be to rengiamos ir dieninės ir naktinės ekskursijos.
„Ekskursijos dienos metu būna supažindinama su astronomija, su jos raida, kaip dirba astronomai, kas yra teleskopai, kaip per juos įžvelgiame tai, ko plika akimi negalima pamatyti. Taip mes pereiname iki Visatos sandaros.
Bet tai nereiškia, kad bus neįdomu ir sausa, kaip per pamoką. Pabaigoje dar parodome didžiausią Lietuvos teleskopą. Žmonės dažniausiai jį įsivaizduoja kaip didelį žiūroną, bet mūsų teleskopas yra veidrodinė sistema, kurios skersmuo 1,65m ir sveria 24 tonos. Atėję žmonės pamato, kad tai ne tik žaislas“, – sako S. Lovčikas.
O naktinių ekskursijų metu žmonės kviečiami užlipti ant observatorijos stogo, kur jų laukia teleskopas.
„Teleskopas ne tas didelis, su kuriuo gali pažiūrėti patys žmonės. Rodome žmonės žvaigždynus, nes retas kuris žino daugiau nei Grįžulo ratus, o virš Lietuvos matomi net 64 žvaigždynai, iš kurių tokie dideli, kaip Gulbė, Erelis, Gyvatė. Yra ir mažiukai kaip Delfinas, Strėlė ar Skydas. Apie tai mes ir pasakojame giedrą naktį“, – priduria jis.
Visgi norintiems patekti į ekskursijas, reikėtų tai planuoti iš anksto. Vietą ekskursijai dieną rasti lengviau, o tam, kad apsilankytumėte naktinėje, teks palūkėti, nes visos vietos išpirktos jau mėnesiui į priekį.
Už tokias ekskursijas suaugusieji dienos metu paklos 3-4 eurus, o naktimis – 7 eurus. Vaikams kainos svyruoja nuo 3 iki 6 eurų.
