Vaistininkės V. Baužienės teigimu, pandemijos metu vaistinėse apsilanko vis daugiau pacientų, kuriems nustatomas padidėjęs kraujospūdis. Specialistė neatmeta, kad prie pablogėjusios žmonių savijautos gali būti prisidėjusi ir karantino laikotarpiu viešumoje tvyranti įtampa bei nežinomybė dėl ateities.
„Taip pat pastebime, kad padaugėjo žmonių, norinčių įsigyti kraujospūdžio aparatus ar jų dalis, pavyzdžiui, vadinamąsias rankoves. Džiugu, kad žmonės patys nori kontroliuoti savo sveikatos būklę, tačiau ši tendencija turi ir neraminančią pusę – klaidingą įsitikinimą, kad šiuo metu pas gydytoją patekti nėra įmanoma“, – teigia vaistininkė V. Baužienė.
Pasak jos, su į vaistinę atėjusiais pacientais ne kartą dėl to teko padiskutuoti – daugelis jų dėl širdies negalavimų net nebuvo bandę kreiptis į savo šeimos gydytoją ar kardiologą. Dar kiti baiminasi, kad nuėję į polikliniką gali užsikrėsti koronavirusu, todėl verčiau nusprendžia užsiimti savigyda.
„Dažnai tokių gandų žmonės yra girdėję iš kaimynų ar artimųjų, kurie remiasi ne savo patirtimi. Norėdama įsitikinti situacija, pati buvau nuėjusi į netoliese esančią polikliniką – joje didesnių pacientų eilių, nei įprasta, prie medikų kabinetų nėra, žmonės aptarnaujami saugiai, patalpos vėdinamos, dezinfekuojamos. Gydytojai ragina nedelsti, neužleisti ligų ir kreiptis pasireiškus negalavimams. O kol lauksite savo vizito datos pas reikiamą specialistą, vaistininkai yra pasiruošę jums padėti, kad jūsų sveikatos būklė iki tol laiko nepablogėtų“, – prašnešime spaudai pastebi „Camelia“ vaistininkė.
Pacientus nukreipia pas gydytojus
Vaistininkė V. Baužienė prisimena, kad ne vieną į vaistinę atėjusį ir sveikatos būkle besiskundusį pacientą teko paraginti kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
„Neseniai buvo atėjęs pacientas, kuris skundėsi krūtinės skausmais – rodė į širdies ir skrandžio plotą. Pasiklausę kitų simptomų supratome, kad jį greičiausiai kamuoja širdies bėdos, todėl patarėme kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją ir kardiologą. Vyras prisipažino, kad kadaise jam buvo šuntuotos kraujagyslės, bet net ir tai žinodamas dėl pablogėjusios sveikatos į gydytojus nesikreipė.
Su kolegomis jį įtikinėjome, kad vis vien registruotųsi konsultacijai, o jei savijauta dar labiau blogėtų – kviestų greitąją pagalbą. Ir mes, ir mūsų šeimos nariai jau spėjo įsitikinti, kad sveikatos sistema veikia – ne vienam iš mūsų pastaruoju metu sėkmingai pavyko patekti pas gydytojus“, – pasakoja vaistininkė V. Baužienė.
Svarbu tinkamai vartoti vaistus
Specialistė, turintiems širdies negalavimų, pataria nuolat sekti savo sveikatos būklę. Optimalus žmogaus kraujo spaudimas siekia 120 mm HG ir 80 mm. Kai pirmasis skaičius perkopia 145, vaistininkė pataria dvi-tris savaites savarankiškai ryte ir vakare sekti savo spaudimą, kad būtų tiksliai aišku, koks jis yra iš tiesų.
Kraujo spaudimą pasimatuoti vien gydytojo kabinete gali neužtekti – pasak V. Baužienės, daugelį pacientų tuo metu ištinka „balto chalato sindromas“, kurio metu iš baimės bendraujant su mediku spaudimas šokteli net 10 ar 20 padalų. Spaudimą pasimatavęs ramybės būsenoje žmogus vėliau ima abejoti, ar jam išties reikia paskirtų vaistų, todėl geriau kraujo spaudimą sekti ilgesnį laiką, kad visos abejonės būtų išsklaidytos ir nekiltų noro abejoti gydytojo rekomendacijomis.
„Neretai pacientai prisipažįsta savavališkai nutraukiantys vaistų vartojimą ar vaistus vartojantys nereguliariai, mažesnėmis dozėmis, nei paskirta. Toks elgesys padidina tikimybę patirti miokardo infarktą, galvos smegenų insultą, prisišaukti inkstų problemų, regėjimo pablogėjimo ar įvairių kraujagyslių pažeidimų. Pacientams, kurių kraujo spaudimas padidėjęs, vaistus privalu gerti nuolat“, – pabrėžia vaistininkė V. Baužienė.
