Apie įvykį socialiniuose tinkluose pranešė mergaitės teta Kristina Vanagienė, kuri šiuo metu prašo visų lietuvių pagalbos padėti jos sesers šeimai nepalūžti ypatingai sunkią akimirką. Susisiekus su ja dėl dukterėčios nelaimės, Kristina savo balse neslėpė kylančio graudulio. „Visa šeima išgyvena košmarą atviromis akimis“, – sako ji.
Nutikusi baisi nelaimė
Baisus eismo įvykis, pakeitęs negrįžtamai lietuvių šeimą, nutiko gegužės 26 dieną. Tuomet, iš mokyklos namo dviračiu vykusi 16-metė Kristinos dukterėčia Adrija buvo partrenkta moters vairuojamo automobilio.
Kaip tiksliai įvykis įvyko – vis dar nėra žinoma. Šiuo metu, pasak K. Vanagienės, vietos policija ieško liudininkų, kurie padėtų tirti avarijos aplinkybes:
„Tėvai ją rado nublokštą ant dviračių tako. Tiksliau, nepasimetusi situacijoje mergaitės jaunesnė sesuo paskambino visai netoli dirbusiam tėčiui.
Smūgis buvo toks stiprus, kad mergaitė ne tik buvo kritinės būklės, visa sulaužyta ir sumaitota, tačiau net ir jos auskariukai iš ausyčių buvo iškritę, kad jų niekas neberado. Adrija dievina Lietuvos pajūrį, krikšto mama jai buvo padovanojusi gintarinius auskariukus, kurie nuo smūgio iškrito nežinia kur.“
Moteris taip pat pasakoja, kad skubią medicinos pagalbą vietoje iškvietė ir mergaitę nutrenkusi vairuotoja, kuriai pačiai prireikė psichologų pagalbos dėl patirto šoko.
„Moteriai prireikė medikų pagalbos. Situacija spekuliuoti negalime, nes Adrija nors ir yra atgavusi sąmonę, tačiau dėl patirto smūgio negali paaiškinti, kas nutiko“, – priduria Kristina.
Lietuvoje gyvenanti mergaitės teta pasakoja, kad paauglės gelbėti atvykusios tarnybos taip pat be galo aukojosi. Kadangi Adrija buvo skraidinama sraigtasparniu į Korko ligoninę, jį pilotavęs pilotas aukojosi ir nusileido ant važiuojamosios kelio dalies, kad tik kuo arčiau ir skubiau mergaitė sulauktų pagalbos:
„Mergaitės tėtis nepaprastai yra dėkingas pilotui, kuris nusileido arti Adrijos, nes artimiausia stotelė sraigtasparniui nusileisti buvo tik už 30 minučių kelio. Pilotas sakė, kad taip pasielgti privalėjo, nes kitu atveju, jeigu būtų nusileidęs toliau, mergaitė būtų neišgyvenusi.
Tačiau, galiu pasakyti, kad ją išgelbėjo pirmasis įvykio vietoje atsiradęs jos tėtis, kuris nuolat kalbėjo su vaiku ir Adrija nepatyrė šoko, kol gavo vaistų, nes ją ištiko ir traukuliai, ir širdelė stojo, ir plaučiai buvo įtrūkę. Kadangi Adrija turi širdelės ydą, astmą nuo vaikystės, buvo stebuklas, kad ji išgyveno.
Atvykusi į įvykio vietą Adrijos mama iš aplinkinių išgirdo, kad jos vaikas jau miręs. Neįsivaizduojama patirtis mamai. Kokia laimė, kad tai buvo netiesa. Ji atsigulė ant asfalto, apklojo ją savo rūbais, kad nesušaltų, kalbino ją, esu tikra, kad būtent tėvai neleido dukrai išeiti.“
Sunkus gydymo kelias
Tik atvykus į ligoninę gydytojams teko stabilizuoti Adrijos būklę, kadangi mergaitės nedelsiant operuoti neleido įtrūkimai plaučiuose. Adrijai taip pat buvo lūžę abu žandikauliai, raktikaulis, atsivėrusi delno dydžio plėštinė žaizda šlaunyje, žaizdos smakro srityje bei kiti daugybiniai lūžiai ir nubrozdinimai, plyšusios kelios lūpos vietos.
Naktį gydytojams teko kovoti už mergaitės gyvybę. Stabilizavus jos būklę ir suradus būdus narkozei, gydytojai turėjo įsitikinti, kad vaikas tikrai pabus. Operuoti mergaitės atvyko 8 gydytojų komanda iš Dublino.
„Jie Adriją operavo pamainomis, vieni žandikaulį ir burną, kiti koją, kadangi jos visas raumuo buvo išplėštas. Operacija truko gal 5-6 valandas, nes ir dantenos visos buvo sudarkytos, ir dantys iškritę, ir žandikaulis. Surinko vaiką iš gabaliukų“, – pasakojo Kristina.
Pasiteiravus, kaip šiuo metu jaučiasi mergaitė, K. Vanagienė pasakoja, kad po operacijos dukterėčiai yra atsiradusi infekcija, tačiau tikisi, kad ji praeis be komplikacijų. Yra ir gerų žinių – Adrija galės vaikščioti, kalbėti, kadangi smūgio metu nebuvo pažeisti jokie kognityviniai gebėjimai:
„Lauks ir dviejų mėnesių žandikaulio, kuris yra sutvertas varžtais ir metalais, gydymas. Kadangi mergaitei buvo visiškai išplėšta lūpa, reikės privačiai kreiptis ir į plastikos chirurgus. Vėliau taip pat prireiks ir dantų implantacijų, nes šiuo metu 6 dantukai yra išimti, o dar 8 likimas nežinomas. Adrija šiuo metu vis dar nejaučia ir veido, kuris yra aptirpęs.“
Be to, mergaitės teta užsiminė, kad šiuo metu Adrija yra išsiųsta toliau gydytis į namus. Pasak moters, po operacijos šešiolikmetei buvo sulašintos kelios lašalinės ir išrašytas siuntimas grįžti į namus.
„Pasakė samdyti slaugą. Nežinau, kokia situacija bus toliau, tačiau siekiame, kad pavyktų stabilizavus mergaitės būklę, parsigabenti ją į gydytis į Lietuvą. Pooperacinis gydymas Airijoje ne toks, koks Lietuvoje... Viskas labai skirtinga ir mums nesuprantama. Laukia, iš tiesų, be proto sudėtingas gydymo kelias – reikės ir chirurgų, ir ortopedo, ir estetinės plastikos chirurgų, reabilitologų bei psichologų pagalbos“, – sako Kristina.
Kreiptis į žmones ir prašyti pagalbos Kristinos sesuo vis delsė, kadangi, kaip tikina mergaitės teta, šeima yra be galo kukli ir vis dar save be galo kaltina, kad galbūt būtent tą lemtingą dieną galėjo nuvežti ir pasiimti mergaites patys, ieško atsakymo į klausimą „Kodėl taip nutiko Adrijai?“.
Kova už gyvybę nuo pat gimimo
Avariją išgyvenusios Adrijos teta pasakoja, kad jos sesers šeima ir pati mergaitė yra be galo šviesūs žmonės.
Gimusi vos septintą nėštumo mėnesį, mergaitė buvo palikta savo biologinės mamos kovoti viena ligoninėje. Būtent šią mažają „kovotoją“ įsivaikino Kristinos sesuo Lidija, kuri kartu su vyru negalėjo susilaukti savo vaikučių:
„Po kelių metų sesuo įsivaikino ir kitą mergaitę. Praėjus penkiolikai metų, sesers šeimą apdovanojo Dievas ir padovanojo dar du vaikelius, tad šiuo metu šeimoje auga iš viso keturi vaikai. Šeima yra be galo šviesūs žmonės, nerūko, negeria. Lidija yra buvusi lengvosios atletikos čempionė. Abu su vyru ir susipažino lengvosios atletikos treniruotėse Kaune. Tokiems žmonėms ši didelė nelaimė yra nepakeliama.“
K. Vanagienė taip pat priduria, kad Adrija yra be galo jautrios sielos mergaitė, kuri visada yra labai atsargi ir niekuomet nerizikuotų imtis veiksmų, kurie yra pavojingi.
„Adrija vis rūpinasi dėl mamos, kad ji bijo dėl dukrelės, prašo pasaugoti mažylius ir nevesti prie jos mažesnio brolio bei sesers, kad neišgąsdintų taip atrodydama. Ji yra vaikas, gyvenanti visąlaik dėl kitų... Ši nelaimė yra labai baisi tokiai jautriai mergaitei kaip ji“, – su ašaromis akyse pasakoja mergaitės teta.
Šiuo metu Airijoje šeima laukia, kada galės sugrįžti į Lietuvą, kadangi Širvintų rajone nusipirko šalia upės esantį žemės sklypą. Kristina teigia, kad jos sesers šeima daro viską, kad tik galėtų greičiau įgyvendinti vaikų svajonę, dėl kurios ir nori sugrįžti į tėvynę. Sklypą prie upės, o ne mieste, šeima pirko ir todėl, kad viena iš Adrijos svajonių yra veisti žirgus bei jais jodinėti:
„Sesės šeima planuoja grįžti gyventi į Lietuvą, per artimiausius kelerius metus, kad mažiukai pradėtų lankyti lietuvišką mokyklą, o vyresnės mergaitės – baigtų airišką ir pasirinktų studijas, kur nuspręs pačios. Adrijos svajonė buvo veisti žirgus Lietuvoje, prie Širvintos upės kranto...
Kuomet įvyko ši tragedija, sesuo vis galvojo viską parduoti, kad atsirastų pinigėlių mergaitės gydymui. Tačiau, įtikinau seserį, galbūt žmonės surems pečius ir padės, kad nežlugtų vaikų svajonės. Tikiuosi, kad žmonių pagalba padės nepasiduoti šioje kovoje ir seseriai.“
Prisidėti prie tolimesnio 16-metės Adrijos Šipailaitės gydymo ir padėti šeimai neprarasti tikėjimo galite šiais rekvizitais: Lietuvoje – Julius Šipaila LT384010051005435786, Paypal – Lidija Sipailiene, [email protected], Airijoje – Lidija Sipailiene IE52AIBK93407011637001, tarptautinis banko kodas: AIBKIE2D, paskirtis: Parama Adrijai
Sveikatos Adrijai, stiprybes seimai, mes su jumis!
Stiprybes SEIMAI ir kuo greiciau pasveikti Adrijai.
Kaip jums pirstai neissisukineja nuo tokiu purvinu komentaru? Jei neturit ko gero pasakyt, nesakykit is vis. Jus nepagalvojat, kad ir mergaites seima ar anksciau, ar veliau paskaitys komentarus, ne is smalsumo, o gal tikedamiesi rasti bent koki ramsti, bent kiek tolerancijos. O dabar, tokioj situacijoj, dar ir tokius izeidziancius, smerkencius komentarus rast... jiems sunku ir be jusu pykcio. Nenorit, negit paremti bent vienu euru, tai ir neremkit, paprasciausiai apeikit tokius straipsnius. Dar, jusu cekavumui, si seima ne karta, ir ne po eura yra aukojusi is savo kiseniu, ir nesiskelbe, neprase jiems padekoti, nesipuikavo, ir nesidrabste piktais komentarais.