Vaistininkė dalinasi, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria, kaip greičiau ir sveikiau atsisveikinti su varvančia nosimi.
Sloga – tai organizmo kova su virusu
Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų, įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos dienomis:
„Būtent nosies paburkimas ir gausus skaidraus sekreto išsiskyrimas išduoda apie viršutinių kvėpavimo takų infekciją. Prasidėjus uždegimui, virusai dauginasi nosies gleivinėje, o organizmas, kovodamas su jais, stengiasi išvalyti gleivinę. Taigi, galima sakyti, kad sloga yra natūrali mūsų organizmo apsauga nuo virusų įsismarkavimo“, – pranešime spaudai paaiškina M. Kazakevičienė.
Kaip per porą minučių pasijusti geriau?
Bėganti ar užsikimšusi nosis gali sukelti didelį diskomfortą, pasakoja vaistininkė. Anot jos, sutrikus kvėpavimo funkcijai, lygiai taip pat sutrinka ir mūsų darbingumas bei miego kokybė.
„Tai neatsiejamai kelia iššūkių mūsų kasdienėje veikloje. Todėl jau pirmąją dieną susidūrę su sloga žmonės nedelsia gydymo ir kreipiasi į vaistininką. Pati greičiausia pagalba palengvinti slogos keliamą diskomfortą – nosies purškalai ar lašai, dar kitaip vadinami dekongestantais. Vos įsipurškus į nosies gleivinę, jie pradeda veikti per keletą minučių – sumažina nosies paburkimą, leidžia lengviau kvėpuoti“, – pasakoja vaistininkė.
Nežinome, kaip teisingai naudoti
Visgi vaistininkė atskleidžia, kad retas kuris nosies purškalus ar lašus naudoja teisingai. Anot jos, tai gali pailginti gijimo procesą, pasunkinti simptomus, gali išsivystyti priklausomybė purškalui.
„Jau po trijų parų neteisingai vartojant nosies purškalus gali paūmėti slogos simptomai, išsausėti, kraujuoti nosies gleivinė ar atsirasti priklausomybė, kai nutraukus vaistą – sugrįžta nosies užsikimišimas. Todėl dekongestantus reikia vartoti tiksliai pagal rekomendacinį lapelį. Dažniausiai daroma klaida – vaisto vartojama per dažnai. Pavyzdžiui, jeigu rekomenduojama per dieną vaistą purkšti 2–3 kartus, pasitaiko atvejų, kai žmonės juos purškiasi kas porą valandų“, – pasakoja vaistininkė.
Vietinis ir sisteminis poveikis
Jeigu peršalus jaučiama daugiau ligos simptomų, vaistininkė pataria vietoje vietinio poveikio purškalų rinktis sisteminio poveikio vaistus.
„Sisteminio poveikio vaistai yra geriami – gali būti tablečių, kapsulių ar miltelių formomis. Dauguma jų lengvina ne tik slogą, bet ir kitus peršalimo simptomus – gerklės skausmą, pakilusią temperatūrą, kosulį. Taip pat šiuos vaistus patariama rinktis tiems, kurie nebegali naudoti vietinio poveikio purškalų dėl pasireiškusių komplikacijų“, – pataria M. Kazakevičienė.
Kaip pagyti be vaistų?
Kaip patį saugiausią slogos gydymą vaistininkė išskiria nosies plovimą. Tam ji pataria rinktis druskos tirpalus arba jūros vandenį.
„Toks nosies gleivinės skalavimas yra saugiausias ir efektyvus būdas norint išsigydyti slogą. Plaunant nosį iš gleivinės pašalinamos susikaupusios dulkės, nešvarumai ir virusai. Šis būdas tinkamas nėščiosioms ir vaikams, o taip pat praplauti nosį patariama ir tiems, kurie slogą gydo vietinio ar sisteminio poveikio vaistais“, – pataria vaistininkė.
Kada reikėtų sunerimti?
Neteisingai gydoma sloga gali komplikuotis į sudėtingesnes ligas, pabrėžia vaistininkė. Anot jos, suaugusiems tokiais atvejais sloga gali komplikuotis į sinusitą, o vaikams – į ausies uždegimą.
„Dažnai į vaistinę užsukę žmonės nustemba dėl itin detalių vaistininkų klausimų – ar nosis užgulusi, ar varva, ar išpučiate skaidrų, geltoną, žalsvą, skystą ar tirštą sekretą. Tai labai svarbu, nes būtent jis gali išduoti apie galimas ligos komplikacijas. Pavyzdžiui, tirštą gelsvą ar žalsvą sekretą ilgainiui gali pasivyti tokie simptomai kaip pakilusi temperatūra ir skausminga kaktos sritis. Pajutus šiuos simptomus, reikėtų iškart kreiptis į gydytoją ir vadovautis jo paskirtu gydymu“, – pataria farmacininkė.
