Aš tikių, kad gali padėti dėlių terapiją

Straipsnio beletristinis pateikimas priklauso Živile K. Raudonosios vilkligės paveikslas kur kas niūresnis, nei pateikiama, manyčiau, kad pacientės nuotrauka paimta iš albumo, kai liga dar tik ruošėsi apsilankyti. Anyway, rašyti reikėtų stengiantis per daug nenuvilti nuo objektyvumo. Romantikos požiūriu liga šlykšti. Linkiu visko, taip pat ir optimizmo...

Džiaugiuosi tave pažindamas ir didžiuojuos tavimi, tavo stprybe ir valingumu.

Stiprybės Jums,gyvenant su šia liga.
Mama sirgo šia liga,tai teko iš arčiau ją pažinti.
Mama pirmiausia irgi pajuto sąnarių problemas.

Pareikšiu pastabą, dėl neetiško mąstymo .Garsiai lygina savo padėtį su tų kitų,kuriems pagal ponią Idą,ne taip pasisekė.Bet,įsivaizduokit, skaito jos pasisakymą dabar ir laukiantis inksto donoro , ir žmogus be kojos ar abiejų kojų,ir sėdintis jau vežimėlyje,ir poros dešimtmečiais nesusilaukę vaikų...Man vat žymiai geriau,džiaugiasi p.Ida.O kaip jaustis tiems ,,kitiems,,?Ne etiška,ne intelektualu,nejautru..Ir ko dar nežinoti pagyvenusiam žmogui ,kas gali laukt ateity, ypač turinčiam ne vieną ligą, arba vežimėlis ,arba pailga dėžė su rankenom.Bet vistiek žmogaus natūra yra tokia,kad jis ieško kasdien toje gyvenimo kasdienybėje džiaugsmo ir laimės ,kokias negalias beturėtų.Palinkėčiau mylėti ir suprasti ir kiitus,kaip save pačią...

Šaunuolė, kad nepasiduodat, o dar vis maudotės Gyvenimo teikiamuose džiaugsmuose, ieškote prasmės, turit tikslų. Stipybės!

Kokia šauni moteris! Stiprybės Jums.