Tačiau juk ne visada norima susilaukti vaikų, todėl graikai tuomet mąstė, kaip išvengti nepageidaujamo nėštumo.
1-2 mūsų eros amžiuje gyvenęs gydytojas Soranas yra parašęs nemažai darbų apie žmogaus kūną ir ligas. Jis daug rašė apie kaulų lūžius, taisyklingus tvarstymo būdus, chroniškas ligas. Daugelis šių darbų neišliko, tačiau tebeegzistuojantys fragmentai rodo, kad Soranas buvo labai protingas gydytojas. Aišku, jis taip pat pasižymėjo laikmečio keistenybėmis.
Soranas manė, kad žmogaus siela yra sudaryta iš 7 skirtingų dalių ir tikrai nėra nemirtinga. Kitaip tariant, jis bandė moksliškai aprašyti tokį sunkiai apibrėžiamą dalyką kaip žmogaus dvasia. Nepaisant to, savo laiku Soranas buvo labai gerbiamas ir net po mirties apie jo darbus kalbėjo kiti mokslininkai ir medikai.
Tačiau Sorano supratimas apie žmogaus kūną buvo gana miglotas. Jis žmogaus kūną matė kaip mechanizmą su paslėptomis funkcijomis, kurios leidžia viena kūno dalimi kontroliuoti kitas. Tai yra, pavyzdžiui, skaudančią koją galima išmankštinti sukiojant ranką. Todėl ir apsisaugojimo būdą nuo nepageidaujamo nėštumo Soranas siūlė netradicinį – jis moterims rekomendavo čiaudėti.
Soranas tikėjo, kad po sekso čiaudėdamos moterys gali išstumti vyro sėklą lauk taip užkirsdamos kelią apvaisinimui. Kadangi niekas negali čiaudėti kada panorėjęs, Soranas siūlė ir kitus būdus – atsitūpimus, šokinėjimą ir savo užpakalio spardymą kulnais. Žinoma, nei vienas iš šių būdų neveikė, tačiau juk kiti medikai tuo metu siūlė tik kontraceptinius amuletus.
Senovės Graikijoje orgijos buvo įprastas reiškinys. Toje visuomenėje ir prostitucija buvo gana plačiai paplitusi. Dėl to kontraceptinių priemonių tuomet iš gydytojų reikalavo visuomenė. Sorano metodai, žinoma, nebuvo patikimi, tačiau senovės pasaulyje buvo ir kur kas keistesnių apsaugos nuo nėštumo priemonių – Egipte naudotos krokodilo išmatos, viduramžių Europoje – žebenkšties sėklidės, o pirmieji prezervatyvai buvo gaminami iš gyvūnų žarnų.
