Pasak „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės, stebima gaunančiųjų netekto darbingumo (invalidumo) pensijų mažėjimo tendencija: 2005 m. šias pensijas gavo apie 150 tūkst. asmenų, 2019 m. jų sumažėjo iki 130 tūkst. „Galima galvoti apie keletą priežasčių – galbūt sveikatos apsauga gerėja, galbūt griežtėja darbingumo nustatymo taisyklės, galbūt gerėjanti ekonomikos padėtis gali lemti, kad tas skaičius mažėja. „Sodra“ negali įvertinti, kuri priežastis daugiausiai lemia šiuos pokyčius, bet panašu, kad jos visos prisideda prie šių pensijų gavėjų mažėjimo“, – įžvalgomis dalijasi K. Zitikytė.
Beje, įdomu tai, kad 2009 m. netekto darbingumo pensijų gavėjų buvo padaugėję iki 167 tūkst. „Galima manyti, kad ekonomikos nuosmukio laikotarpiu po netekto darbingumo pensijomis galimai slėpėsi ir nedarbo problema“, – svarsto K Zitikytė. Ji atkreipė dėmesį, kad asmenys, kuriems nustatytas 55 proc. ar mažesnis darbingumas, turi teisę ne tik į netekto darbingumo išmokas – šių pensijų gavimo laikotarpis įskaitomas į stažą, reikalingą senatvės pensijai gauti.
„Sodros“ atstovės teigimu, didžiausią dalį sudaro 55–60 metų netekto darbingumo pensijų gavėjai. Skaičiai rodo, kad vienas iš aštuonių vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje yra netekęs dalies darbingumo.
Vis daugiau neįgaliųjų dirba
„Stebėdami, kad netekto darbingumo pensijų gavėjų mažėja, matome, kad jų aktyvumas darbo rinkoje didėja. 2010 metais dirbo 25 proc. netekto darbingumo pensijas gaunančių žmonių, o 2019-aisiais šis skaičius pakilo iki 36 proc.“, – atkreipia dėmesį K. Zitikytė. Įdomu tai, kad itin padaugėjo dirbančių vyresnio amžiaus (55–64 m.) netekto darbingumo pensijų gavėjų – prieš 10 metų jų dirbo tik 18 proc., o pernai – jau 31 proc.
„Sodros“ analizė rodo, kad aktyvumas darbo rinkoje priklauso nuo to, kiek žmogus yra netekęs darbingumo. Kuo mažesni netekimai, tuo daugiau dirbančių žmonių. Netekusių 45–55 proc. darbingumo dirba kas antras (27 tūkst. iš 56 tūkst. žmonių), iš 60–70 proc. darbingumo netekusių – trečdalis (17 tūkst. iš 58,1 tūkst. asmenų). Sudėtingiausiais atvejais – kai netekta 75–100 proc. darbingumo – darbo rinkoje aktyvūs apie 9 proc. asmenų.
Phillas Collinsas (buvęs „Genesis“ muzikantas)
Charlie Wattsas („The Rolling Stones“)
Rickas Allenas („Def Leppard“)
Neįgalieji uždirba mažiau
„Sodros“ analizė rodo, kad dažniausiai neįgalieji dirbo mažiau kvalifikuotą darbą. Mažiausiai darbingumo netekusių grupėje vyravo valytojai, vairuotojai, operatoriai, verslo administravimo specialistai, pardavėjai.
Šios profesijos kartojosi ir tarp netekusių 60–70 proc. darbingumo. Sąrašą dar papildė ir buitinių atliekų surinkėjai ir kiti nekvalifikuoti specialistai. Įdomu tai, kad turintys didžiausią negalią dažniau dirba aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančius darbus – tarp jų vyravo verslo administravimo specialistai, valstybės tarnautojai, įmonių vadovai, teisės, socialinės srities ir kultūros specialistai. Ir tik 3 proc. šių žmonių dirba informacinių technologijų srityje. Pasak K. Zitikytės, panagrinėjus, kam šie žmonės vadovauja, paaiškėjo, kad tai dažniausiai yra bendrijos arba nedidelės įmonės. „Darbai yra ne fiziniai, atitinka mažesnį šių žmonių darbingumą ir dirbdami jie gali realizuoti save“, – išvadas daro „Sodros“ atstovė.
Vertinant, kaip netekto darbingumo pensijų gavėjų uždirbamos pajamos skiriasi nuo visų dirbančiųjų, išryškėja tendencija, kad jų užmokestis yra trečdaliu mažesnis. K. Zitikytės manymu, tai sietina su mažesniu šių žmonių produktyvumu. Mažiau kvalifikuotų darbuotojų atlyginimų skirtumai yra maži (tai susiję su minimaliąja mėnesine alga), didesnis atotrūkis atsiranda tarp aukštesnės kvalifikacijos profesijų, ypač privačiajame sektoriuje.
Netektos pajamos kompensuojamos išmokomis
„Noriu atkreipti dėmesį, kad skaičiuojant pajamas „į rankas“, pridėjus netekto darbingumo pensijas, kurios vidutiniškai siekia apie 220 eurų, netekto darbingumo pensijų gavėjų pajamos priartėja prie vidutinių šalyje. Taigi socialinio draudimo sistema padeda kompensuoti mažesnį atlyginimą, kurį lemia iš dalies prarastas darbingumas“, – teigia „Sodros“ atstovė.
K. Zitikytė pasidžiaugė, kad vis daugiau dalies darbingumo netekusių asmenų yra aktyvūs darbo rinkoje. 46 tūkst. negalią turinčių asmenų šiuo metu yra radę darbo vietą.
„Vis didesnę dirbančiųjų dalį sudaro vyresnio amžiaus ir negalią turintys darbuotojai. Tai iššūkis darbdaviams, kurie turi pritaikyti darbo aplinką, grafiką ir motyvacines priemones, ir kartu iššūkis darbuotojams, iš kurių tikimasi šiandienos poreikius atitinkančios kvalifikacijos bei žinių“, – sako „Sodros“ atstovė.
Straipsnio. autorė: Aurelija Babinskienė.
