Seminare diskutavo, į auditorijos klausimus atsakė Tarptautinio negalios aljanso vykdomasis direktorius Vladimiras Cukas, Europos negalios forumo direktorė Catherine Naughton ir Italijos negalios forumo atstovė Luisa Bosisio Fazzi. Pranešėjų kalbos buvo verčiamos į tarptautinę gestų kalbą.
„Nors su COVID-19 sukelta krize susiduria visas pasaulis, bet šiuo metu ypač didelį nerimą kelia neįgaliųjų diskriminacija ir žmogaus teisių pažeidimai, o tai dažnu atveju paprasčiausiai reiškia, kad neįgalieji bus palikti ir mirs. Turime nutraukti diskriminaciją ir pažeidimus, kurie vyksta visame pasaulyje“, – pabrėžė internetinį seminarą moderavęs V. Cukas.
Jis apžvelgė dažniausius žmogaus teisių pažeidimus. Visų pirma, trūksta prieinamos informacijos, informacija dažnai netgi nepasiekia negalią turinčių žmonių. Pavyzdžiui, daugelio šalių vyriausybiniai pranešimai per televiziją ar kitas medijas nėra verčiami į gestų kalbą ar titruojami, kad juos galėtų suprasti klausos negalią turintys žmonės. Tokių paprasčiausių taisyklių nesilaiko net Baltieji rūmai.
V. Cuko teigimu, su didžiausiomis kliūtimis sužinoti, kas vyksta, susiduria kurčneregiai, nes jie priklauso nuo lytėjimu paremto bendravimo, o dėl socialinio atsiribojimo šiuo metu tai neįmanoma.
Moderatorius išvardijo keletą konkrečių diskriminacijos atvejų: Kenijoje komendanto valandomis kurčiasis buvo sumuštas policijos, nors jis tiesiog nežinojo, kad paskelbta komendanto valanda. Kinijoje 16 metų jaunuolis, sergantis cerebriniu paralyžiumi, savaitę praleido vienas namuose beveik badaudamas, kol jo tėvas ir brolis buvo uždaryti kitose patalpose privalomam karantinui. Per savaitę vaikinui tik du kartus buvo atnešta maisto.
Tarptautinį negalios aljansą signalai apie įvairius diskriminacijos atvejus pasiekia iš viso pasaulio. Vis dėlto, pasak vykdomojo direktoriaus, su didžiausia diskriminacija ir žmogaus teisių pažeidimais susiduria neįgalieji, kuriems reikalingos skubios sveikatos priežiūros paslaugos: „Visur, kur ligoninės ir sveikatos priežiūros sistema atsiduria kritinėse situacijose, nes yra per daug pacientų, ši pagalba neteikiama negalią turintiems žmonėms – šie asmenys tiesiog paliekami mirti.“
0,6 proc.
1,7 proc.
2,1 proc.
Reikalaujama nutraukti diskriminaciją
Kaip į šią kritinę situaciją reaguoja Tarptautinis negalios aljansas? „Mūsų tinklas vienija 1100 negalios organizacijų iš 182 pasaulio šalių. Suformavome darbo grupę, kuri pandemijos metu stengsis spręsti svarbiausias diskriminacijos problemas, – sakė organizacijos vadovas. – Žengtas pirmasis žingsnis – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovui ir dviem jo pavaduotojams išsiųstas laiškas, kuriame aptariama diskriminacijos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pandemijos metu problema, pabrėžiant, kad tai akivaizdžiai pažeidžia žmogaus teises, visų pirma – Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Mes reikalaujame, kad PSO smerktų tokią diskriminaciją, nesvarbu, ar ji daroma dėl valdžios nurodymų, ar vyksta tiesiog sveikatos priežiūros įstaigose. Reikalaujame, kad PSO pateiktų rekomendacijas valstybėms, kaip krizės metu saugoti negalią turinčių žmonių teises. Iš PSO gautas atsakymas, kad šiuo metu rengiamos gairės, kurios bus išplatintos viso pasaulio vyriausybėms.“
V. Cukas kreipėsi į internetinio seminaro auditoriją, kviesdamas prisidėti prie aljanso veiklos teikiant informaciją ir pasiūlymus: „Mums reikia visų, kurie dirba užtikrindami neįgaliųjų teises nuo Nairobio priemiesčių iki Paryžiaus ir Niujorko. Turime būti ryžtingi, turime reikalauti, kad ši diskriminacija būtų nutraukta.“
C. Naughton atkreipė dėmesį, kad nuo pat pradžių kalbant apie koronavirusą gyventojai buvo „raminami“, kad ši liga panaši į gripą ir pavojinga tik vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis ir neįgaliesiems – taip šie žmonės buvo tiesiog nurašyti. Vėliau nueita dar toliau – kai kurios vyriausybės pranešė, kad ketina taikyti bandos imuniteto metodą, leidžiantį persirgti didžiajai populiacijos daliai, ir ramino, kad mirtis gresia tik tam tikrai žmonių grupei (taigi vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, neįgaliesiems).
C. Naughton taip pat pabrėžė, kad Europos negalios forumą pasiekė pranešimai, kad kai kuriose šalyse (Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje) paskelbtos gairės dėl paslaugų teikimo prioritetų, kurie numato, kad tam tikrą negalią turintiems žmonėms kyla pavojus negauti pagalbos. Forumo vadovė paminėjo atvejį Prancūzijoje, kai ligoninė globos įstaigoms siuntė rekomendacijas, kaip nuspręsti, kuriuos pacientus reikėtų siųsti į ligoninę. Vienas iš jų – tam tikras negalios lygis. „Svarbiausia priežastis, kodėl taip nutinka, yra šalių vyriausybių nepasirengimas ir investicijų į sveikatos priežiūros sistemas stoka. Ar negalią turintys žmonės turėtų už tai mokėti?“ – klausė C. Naughton.
Negalią turintys žmonės nepatenka į statistiką
L. Bosisio Fazzi dėkojo už galimybę tiesiogiai pranešti apie neįgaliųjų situaciją Italijoje. Nemaža dalis negalią turinčių žmonių gyvena šalyje veikiančiose globos įstaigose, kur žmonės priversti būti labai arti vienas kito, o apsaugos priemonių neturi nei jie, nei aptarnaujantis personalas.
L. Bosisio Fazzi gyvena 9 mln. gyventojų turinčiame Lombardijos regione, kuris yra labai stipriai paveiktas COVID-19 infekcijos. Vien šio regiono globos įstaigose gyvena nuo 20 iki 22 tūkst. 8–65 metų amžiaus negalią turinčių žmonių, antra tiek yra neįgaliųjų, kuriems paslaugos teikiamos namuose. Pasak L. Bosisio Fazzi, nėra jokių oficialių duomenų apie šių žmonių užkrėtimą, mirtis, jiems atliktas sveikatos priežiūros ir gydymo procedūras. Šie žmonės neatvyksta gydytis arba, jei kreipiasi dėl medikų pagalbos, jiems niekas neatsako. Šie asmenys nepatenka į pandemijos statistiką. „Negalima teigti, kad negalią turintiems žmonėms nesuteikiamas gydymas, tačiau trūkstant intensyviosios terapijos lovų pirmenybė teikiama jauniems, kitų patologijų neturintiems žmonėms, o ne vyresniems, sergantiems kitomis ligomis ar turintiems negalią“, – kalbėjo L. Bosisio Fazzi.
Globos įstaigose – kritinė situacija
C. Naughton taip pat atkreipė dėmesį į grėsmingą įvairiose šalyse esančių globos įstaigų gyventojų situaciją – tarptautines nevyriausybines organizacijas pasiekia informacija apie masinius infekcijos atvejus tokiose įstaigose. Praėjusį savaitgalį pranešta, kad Prancūzijoje iš 5000 mirusiųjų dėl pandemijos 1000 buvo pagyvenusiems žmonėms skirtų globos namų gyventojai. Daug ligos protrūkių Airijoje taip pat susiję su globos įstaigomis. Yra atvejų, kai psichikos ar intelekto negalią turintys globos įstaigų gyventojai karantino metu leidžia užrakinti kambariuose, negaudami jokios informacijos ir neturėdami kontaktų su šeimos nariais. Nors kai kuriose šalyse buvo siūloma daryti išimtis ir tokius žmones karantino metu išleisti į lauką pasivaikščioti, jie vis tiek nebuvo išleidžiami į lauką.
C. Naughton pabrėžė, kad būtent dėl tokių priežasčių Europos negalios forumas labai daug dėmesio skiria savarankiško gyvenimo principams skleisti: „Mūsų atspirties taškas – kiekvieno asmens teisė į savarankišką gyvenimą. Pastate, kuriame gyvena 200 žmonių, negali būti užtikrinta gyvenimo kokybė. Tikėkimės, kad ateityje kiekvienas negalią turintis žmogus galės pasinaudoti teise gyventi kur ir su kuo nori ir gauti kokybiškas paslaugas.“
Ką daryti, kad tai nesikartotų?
V. Cukas, kalbėdamas apie sudėtingą situaciją Ekvadore, kur neįgalieji šiuo metu negauna maisto ir būtinų vaistų, kalbėjo: „Kyla klausimas, kaip tokioje situacijoje suplanuoti strategiją, kad išgelbėtume neįgaliųjų gyvybes? Manau, kad nėra laiko kurti strategiją. Manau, kad laikas veikti greitai, ir pirmiausia tokias problemas turi spręsti šalių vyriausybės. Valdžios veiksmingumą parodo tai, kaip jos veikia kritinėse situacijose gelbėdamos ir saugodamos savo šalies žmonių, įskaitant ir neįgaliuosius, gyvybes.“
Pasak C. Naughton, būtina rinkti informaciją apie diskriminacijos atvejus ir apie tai pranešti nacionalinėms ir tarptautinėms žmogaus teisių institucijoms. Jos nuomone, Tarptautinis negalios aljansas galėtų sukurtų platformą, leidžiančią saugiai pranešti apie visus tokius atvejus – taip būtų galima susisteminti, kas pandemijos metu vyksta visame pasaulyje. „Kuo daugiau dalysimės, bendradarbiausime, tuo daugiau turėsime galimybių pakeisti tai, kas šiuo metu vyksta“, – pridūrė ir V. Cukas.
L. Bosisio Fazzi taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pasibaigus pandemijai reikia išnaudoti visas priemones, pirmiausia teisines, padėsiančias užtikrinti, kad panašūs atvejai nesikartotų. Pritardamas jai V. Cukas pabrėžė, kad kiekviena pasaulinė krizė skiriasi nuo ankstesnės, bet kiekvieną tokį kartą dažniausiai pamirštama apie neįgaliuosius, todėl būtina daryti viską, kad tai nesikartotų.
Baigdamas internetinį seminarą moderatorius ragino visus likti namuose ir saugoti ne tik save, bet ir kitus, ir kvietė dalyvauti kituose seminaruose, kurie pandemijos metu bus rengiami kiekvieną savaitę internetu.
Apie planuojamus seminarus skelbiama Tarptautinio negalios aljanso interneto svetainės skiltyje COVID-19 ir feisbuko paskyroje. Čia galima rasti ir daug naudingos informacijos anglų, prancūzų, ispanų ir kt. kalbomis apie siūlomas priemones, kuriomis galima apsaugoti negalią turinčius žmones ir jų šeimas.
Straipsnio autorė: Sigita Inčiūrienė.
