D. Nausėdienė į renginį atvyko pasipuošusi purpurinės ir rožinės spalvos suknele su grafiniais elementais. Šį įvaizdį ji anksčiau demonstravo lankydamasi Amerikoje, manoma, kad suknelės raštus įkvėpė garsaus išeivijos menininko Kazio Varnelio darbai.
Prie kulkšnis siekiančios suknelės, akcentuojančios liemenį, pirmoji šalies ponia priderino aukštakulnius bei pasirinko natūralų makiažą ir elegantišką šukuoseną. Įvaizdį pagyvino auskarai su perlais.
Prezidentas G. Nausėda renginiui pasirinko juodą kostiumą, prie kurio derino baltus marškinius ir dryžuotą bordo ir melsvos spalvos kaklaraištį.
Gitanas Nausėda ir Diana Nausėdienė dalyvavo ypatingame renginyje
Renginyje vyko diskusija apie toleranciją, kiekvieno žmogaus individualumo priėmimą bei dokumentinio filmo „Aš esu“ peržiūra. Pirmoji šalies pora drauge su kitais diskusijos dalyviais kalbėjosi apie toleranciją, kas tai yra ir kodėl svarbu apie ją šnekėtis, kiek toleranciją individualiems poreikiams ir psichosocialinę negalią turintiems asmenims lemia ugdymas mokykloje.
„Tolerancija – tai pagarba kiekvieno žmogaus teisei į kitą nuomonę arba tapatybę kasdien ir visur, – sakė Prezidentas, pabrėždamas, kad labai svarbu kažką dėl tos žmogaus teisės daryti ir būti pavyzdžiu. – Man tai yra veiksmažodis, veikla siekiant užtikrinti visiems lygias teises. Džiaugiuosi kintančio požiūrio į žmones su negalia ženklais.“
Šalies vadovo nuomone, pastaraisiais metais dėl tolerancijos negalią turintiems žmonėms ir jų priėmimo visuomenės sąmonėje vyksta tektoniniai lūžiai. Tai lėmė ilgas darbas. Prezidentas išreiškė viltį, kad pokyčių rezultato, kai mes visi ne kalbėsime, o gyvensime tolerancija, ilgai laukti nereikės.
„Mes vienas kitam galime būti nuostabus atradimas ir taip suteiktume visų gyvenimui daugiaspalviškumo“, – dalydamasi asmeniniais pavyzdžiais kalbėjo ponia Diana Nausėdienė.
Diskusijos dalyviai diskutavo ir apie savivaldos lyderystę ugdant toleranciją mokyklose. Pasak šalies vadovo, viena pagrindinių problemų yra bendradarbiavimo trūkumas. Saugumas yra vienas pamatinių žmogaus ir visuomenės poreikių, jo užtikrinimas lemia žmonių saviraišką, leidžia atsiskleisti geriausioms savybėms.
Labai svarbus yra savivaldos vaidmuo: savivalda, laiku užtikrindama pagalbą tiek mokytojams, tiek tėvams, tiek vaikams, gali ir turi kurti saugią aplinką, o mokyklos bendruomenė, būdama pasirengusi ir turėdama tinkamų žmogiškųjų išteklių, bus atviresnė, tėvai ir vaikai susidurs su mažesniais iššūkiais, o tai lemia sklandesnį įtraukumo procesą ir didesnę toleranciją.
Diskusijoje dalyvavo filme „Aš esu“ savo istoriją papasakojęs, informacinių technologijų specialistas Povilas Staniulis, Dovilų pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė Svaja Venckienė, aktorė, režisierė, dramaturgė Andra Kavaliauskaitė. Pokalbį moderavo radijo laidų vedėjas Liudas Ramanauskas.
Po diskusijos vyko režisierės Aurelijos Savickienės kurto filmo apie negalios priėmimą, individualumo priėmimą, tėvų kelią į susitaikymą „Aš esu“ peržiūra.
Pasibaigus diskusijai dainininkė Katažina Zvonkuvienė atliko lietuvišką lopšinę „Anoj pusėj ežero“, dainą papildė aktorės A. Kavaliauskaitės sakomi monologai apie kitokią ir iššūkių kupiną motinystę iš jos spektaklio „Tylėja“.
Renginyje dalyvavo švietimo, mokyklų tėvų bendruomenių atstovai, regioninės žiniasklaidos žurnalistai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, žmonių su negalia teisių gynėjai.
