Diana Nausėdienė pasipuošė elegantišku rausvos spalvos kostiumėliu, o šukuosenai pasirinko lengvas garbanas. Prie įvaizdžio puikiai derėjo ir lengvi, elegantiški perliniai auskarai bei derantis kaklo papuošalas. Ji avėjo juodus smailianosius aukštakulnius, prie kurių lyg netyčia prisiderino ir juodos spalvos apsauginė veido kaukė.
Dovilų etninės kultūros centre D. Nausėdienė susitiko su centro darbuotojais ir kartu su mažaisiais lankytojais dalyvavo edukacijoje, kurioje buvo rišami sodai.
„Labai svarbu vaikui nuo mažens įdiegti etninės kultūros pajautimą ir pažinimą. Tik taip mes išsaugosime savo tapatybę“, – po susitikimo sakė Diana Nausėdienė.
Dovilų miestelis įsikūręs paribyje tarp Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos etnografinių regionų, todėl šiame centre puoselėjamos abiejų regionų tradicijos.
Pirmoji ponia pasidžiaugė, kad Dovilų etninės kultūros centro darbuotojai ne tik puoselėja, fiksuoja ir saugo krašto etnokultūrinį, istorinį paveldą, bet ir rūpinasi tradicijų perdavimu jaunajai kartai. Viena gražiausių ir gyviausių – sodų rišimas.
„Kai pirmą kartą pamačiau sodą, man tai buvo kosmosas. Pradėjus rišti, šiaudinis sodas pasirodė esąs tikras gyvas kūrinys, kiekvieną kartą vis kitoks, vis įdomesnis, lyg žmogus su savitais bruožais ir skleidžiantis kažkokią gerą žinią. Sodo kūrimo procesas be galo malonus ir įdomus, rankas tartum kas valdo iš pačio dangaus“, – pasakojo šio meno vaikus ir suaugusiuosius mokanti etnologė Dalia Lengvinaitė.
Sodų rišimo tradicija prieš kelerius metus įtraukta į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, tikimasi, kad ji bus įtraukta ir į UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
