Pastaraisiais metais smegenų–žarnyno–mikrobiotos ašis tapo populiariu mokslinių tyrimų ir ginčų objektu, o duomenų, įrodančių, kad mikroskopiniai mūsų žarnyno gyventojai tiesiogiai veikia mūsų centrinę nervų sistemą, nuolat daugėja. Šis abipusis komunikacijos kanalas leidžia smegenims siųsti chemines žinutes žarnynui, siekiant kontroliuoti apetitą ir virškinimą. Tuo tarpu bakterijos žarnyne, kaip manoma, išskiria daugybę metabolitų, kurie veikia smegenų funkciją.
Dėl to atsirado spėlionių, kad žmogaus žarnyno mikrobiomos sandara gali turėti įtakos Alzheimerio vystymuisi, tačiau šis ryšys niekada nebuvo patvirtintas. Siekiant užbaigti šiuos ginčus, naujo tyrimo autoriai atrinko 89 savanorius, kurių amžius yra nuo 65-erių iki 85-erių metų.
Kai kurie dalyviai yra visiškai sveiki, kiti kenčia nuo įvairaus stiprumo smegenų funkcijos sutrikimų. Naudojantis pozitronų emisijos tomografijos technologija, mokslininkai dalyvių smegenyse ieškojo amiloidinių plokštelių – pagrindinio Alzheimerio požymio. Komanda paėmė ir kraujo mėginius, siekdami ištirti, kokius metabolitus išskiria savanorių žarnyno bakterijos.
Aptiko pokyčių kraujyje
Rezultatai parodė, kad asmenų, kurių smegenyse buvo aptikta nemažai amiloidinių plokštelių, kraujyje buvo daugiau lipopolisacharidų. Yra žinoma, kad šios molekulės, aptinkamos ant tam tikrų bakterijų membranų, skatina amiloidinių plokštelių susidarymą ir didina smegenų uždegimą.
Alzheimeriu sergančių asmenų kraujyje taip pat buvo aptiktas didesnis kiekis trumpos grandinės riebalų rūgščių, tokių kaip acetatas bei valerijonų rūgštis. Abi šias medžiagas išskiria tam tikros žarnyno bakterijos, ir jos yra siejamos su smegenų uždegimu.
Žmonės, kurių smegenyse buvo aptikta daugiau amiloidinių plokštelių, turėjo ir didesnę kitų pavojingų junginių koncentraciją kraujyje. Šios medžiagos kenkia endotelio ląstelėms bei trikdo kraujo ir smegenų barjero vientisumą. Tai parodo, kad yra dar vienas būdas, kuriuo žarnyno mikrobioma veikia ligos vystymąsi.
Priešingai, mažesnis amiloidinių plokštelių kiekis sutapo su didesne trumpos grandinės riebalų rūgšties butirato koncentracija, kuri, kaip žinoma, apsaugo neuronus, mažindama uždegimą smegenyse.
Nereikia džiaugtis per anksti
Tyrimo autorė Moira Marizzoni teigė, kad: „Šie rezultatai yra nenuginčijami. Tam tikri junginiai, išskiriami žarnyno mikrobiotos bakterijų, yra susiję su amiloidinių plokštelių kiekiu smegenyse.“
Ir nors ryšio tarp žarnyno bakterijų ir demencijos patvirtinimas yra svarbus, tyrimo bendraautorius Giovannis Frisonis pabrėžė, kad: „Nereiktų džiaugtis per anksti.“ Jo teigimu, mažai tikėtina, kad ši informacija padės sukurti vaistą nuo neurodegeneracinių ligų. Vietoje to, tai galėtų pagerinti diagnostiką asmenims, kurie turi riziką susirgti tokia liga, ir taip leistų imtis veiksmų kol dar ne per vėlu.
„Pirma turime atskirti tam tikras bakterijų kokteilio atmainas, – sako jis. – Ir net tuomet, neuronus apsaugantis poveikis būtų efektyvus tik labai ankstyvose ligos stadijose. Jo funkcija būtų labiau profilaktinė, o ne gydomoji.“
