Sodininkai ir daržininkai mato keleriopą kompostavimo naudą. Pastebima, kad kompostas veikia dirvos struktūrą: molingose dirvose jis pagerina oro laidumą, o smėlingose padeda normalizuoti drėgmės balansą. Dėl to vis daugėja žmonių, norinčių jį pasigaminti savo namuose, kur galima saugiai atsikratyti sode susidarančių aliejų: nupjautos žolės, lapų, daržovių, vaisių likučių.
Kaip teigia Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto profesorius Juozas Pekarskas, kompostavimas – geriausias būdas tvarkyti šalutinius produktus, įvairias organines atliekas, įskaitant maisto ir virtuvės atliekas. Susidariusį kompostą galima panaudoti dirvožemiui gerinti ir augalams tręšti.
„Dažnai kompostuojama naudojant įvairias technologijas, pvz, rietuves. Šiuo metu populiarėja komposto dėžės ir kiti kompostavimo įrenginiai. Komposto dėžių pasiūla nemaža, tačiau jas galima pasigaminti ir patiems“, – įsitikinęs pašnekovas.
Teisingai parinkti dėžę
Prieš pradedant meistrauti dėžę komposto gamybai, svarbu žinoti, kad ji negali būti visiškai sandari. Kad organinės medžiagos virstų kompostu, jos skaidomos etapais. Reikėtų nepamiršti, kad viso proceso metu pluša bakterijos, grybai, sliekai ir kiti bestuburiai, tad jiems būtinas deguonis. Dėl to nerekomenduojama komposto krauti į duobę, jokiu būdu negalima jos išbetonuoti, nes taip nebus užtikrinamas gyvybiškai svarbus oro judėjimas.
Anot J.Pekarsko, dėžės dydis ir konstrukcija priklauso nuo turimų organinių medžiagų bei atliekų kiekio. Geriausia, kad jos apačioje būtų uždaroma anga, per kurią būtų galima išimti jau paruoštą kompostą, o pats kompostavimo procesas vyktų nenutrūkstamai. Pašnekovas taip pat priduria, kad reikėtų nepamiršti uždengti komposto rietuvių. Puiki priedanga – organinės medžiagos: šiaudai, sudžiūvusi žolė. Galima uždengti ir plėvele. Kompostavimo dėžė taip pat turi būti uždengiama, kad į ją nepatektų lietaus vanduo bei įvairūs gyvūnai, kaip antai pelės, žiurkės ir t. t.
Sėkmė priklauso nuo atliekų cheminės sudėties
Manoma, kad nuo kompostinės dydžio tiesiogiai priklausys ir tai, kaip greitai joje suirs organinės medžiagos. Mitas, kad pasirinkus tamsesnės spalvos kompostinę atliekos suyra greičiau nei šviesioje. „Tamsios spalvos kompostinės greičiau įšyla nuo tiesioginių saulės spindulių, bet tai nėra lemiamas veiksnys“, – tikina J.Pekarskas. Mokslininkas patikslina, kad kompostavimo proceso sėkmė priklauso nuo turimų organinių medžiagų ir atliekų cheminės sudėties, ypač nuo anglies ir azoto santykio, kurio optimalus dydis – 15–30:1 (15–30 anglies dalių tenka viena dalis azoto).
Pavėsyje ar saulėtoje vietoje?
Išskirtiniu dizainu nepasižyminčios komposto dėžės statomos sodo ar daržo pakraštyje, neretai pavėsyje. Kai kurie sodininkai, manydami, kad atliekos greičiau susiskaidys, kompostinę laiko pietinėje sklypo dalyje, kur gaunama nemažai saulės šilumos. Vienos dėžės yra stacionarios, kitos – kilnojamos. Kaip parinkti tinkamą vietą? Mokslininkas sako, kad vienareikšmio atsakymo nėra. Jo teigimu, viena iš svarbiausių sąlygų, kad į komposto dėžę nepatektų paviršinis ar gruntinis vanduo. Jos turi būti įrengtos ar pastatytos aukštesnėse vietose, taip išvengiama jų apsėmimo. Taip pat svarbu, kad vėjas nepūstų į gyvenamus pastatus, nes yrančios ir pūvančios atliekos gali skleisti nemalonius kvapus. J.Pekarskas siūlo ieškoti aukso vidurio, t. y. kompostines statyti nei labai saulėtoje vietoje, nei visiškame pavėsyje.
Kada verta palieti
Visiems gerai žinoma, kad kompostinėje turi būti pakankamai drėgmės. Tam kai kurie sodininkai kompostą reguliariai lieja, o įsivyravus sausrai sudrėkina dar dažniau. Mokslininkas aiškina, kad kompostavimas dėžėse nepriklauso nuo esamų orų sąlygų, tačiau sutinka, jog kompostuojamų medžiagų drėgnumas lemia mikroorganizmų veiklą. „Optimalus substrato drėgnumas – 50–60 proc. Jei drėgnumas didesnis nei 70 proc., poros užpildomos vandeniu, ima trūkti deguonies ir prasideda nepageidaujami anaerobiniai procesai. Jei substrato drėgnumas mažesnis nei 40 proc., mikroorganizmų veikla gerokai sulėtėja. Tuomet atliekas reiktų drėkinti vandeniu“, – tvirtina J.Pekarskas.
Ne visos atliekos tinka
Daugeliui kyla klausimas, kaip tvarkingai surūšiuoti atliekas prieš jas metant į kompostinę. Ar visos atliekos tinka? Ar į vieną kompostinę tikslinga mesti ir nupjautos žolės likučius, lapus, ir virtuvės atliekas? Kaip turėtų būti organizuojama komposto gamyba? J.Pekarskas sako, kad viskas priklauso nuo to, kokių atliekų turite ar galite gauti iš kito ūkio. Jo teigimu, atliekų rūšiuoti prieš jas dedant į kompostinę nereikėtų, atvirkščiai, jas būtina sumaišyti: „Geriausia naudoti įvairių medžių lapus. Nerekomenduojama naudoti riešutmedžių lapų, nes juose esančios bioaktyvios medžiagos gali stabdyti daigų augimą. Taip pat reikėtų vengti aliejingų atliekų, ypač vermikompostavimo procese. Ąžuolo lapai, medžio žievė, pjuvenos – ilgai yrančios atliekos, dėl kurių kompostavimo procesas gali užtrukti kelerius metus. Geriau naudoti lapuočių medžių pjuvenas, drožles. Kompostui netinka spygliuočių atraižos – medienos atliekos kompostuojasi kelerius metus.“
Kiek laiko užtrunka kompostavimas
Sukrovus nupjautą žolę, maisto atliekas ar sugrėbtus lapus, patartina retkarčiais sukrutinti komposto dėžę, kad joje esančios medžiagos gautų oro ir tolygiau suirtų. Pasak J.Pekarsko, parinkus atliekas su tinkamu anglies ir azoto santykiu, prasideda aerobinis kompostavimo procesas, kurio metu temperatūra pakyla iki 65 laipsnių. Rekomenduojama komposto turinį gerai sumaišyti, kad visos organinės medžiagos tolygiai susikompostuotų. Atliekų maišymas greitina kompostavimo procesą, pūdinys tampa kokybiškesnis. Kompostą galima maišyti ir pridedant naujų atliekų. Tiesa, pašnekovas pabrėžia, kad tam tinka ne visų konstrukcijų kompostinės.
Dar vienas svarbus klausimas – kada kompostą galima išimti ir naudoti kaip trąšą? Mokslininkas patikina, kad kompostas gali būti naudojamas tuomet, kai jame nebelieka nesusiskaidžiusių organinių medžiagų. Suspaudus birus kompostas turi gerai susispausti, bet netepti rankų. „Kompostavimo trukmė priklauso nuo kompostuojamų atliekų ir naudojamos technologijos. Manau, kad po 4 mėnesių kompostą jau galima sėkmingai naudoti kaip trąšą ir dirvožemio gerinimo priemonę“, – įsitikinęs pašnekovas.
Į kompostinę įleiskite sliekus
Norint efektyviau kompostuoti atliekas, galima pasirinkti vieną iš dviejų būdų: kompostavimo procesą aktyvuojančius preparatus arba sliekus. Pastarieji ypač populiarėja miestuose, kur tiesiog virtuvėse įrengtose kompaktiškose komposto dėžėse milijonai sliekų rausiasi skaidydami maisto atliekas.
Pasak J.Pekarsko, dažniausiai tai yra dviejų tarpusavyje sėkmingai sugyvenančių sliekų rūšių (Eisenia fetida fetida ir Eisenia fetida andrei) mišinys. „Šie sliekai labai smulkūs, puikiai tinka vermikompostavimui. Kita populiari sliekų rūšis – Dendrobaena veneta. Šiuo metu galima įsigyti visų trijų rūšių sliekų mišinį. Kompostinių sliekų rūšių panaudojimas organinių atliekų perdirbimui yra sveikintinas. Sliekus komposto dėžėse galima laikyti visus metus. Šiuo metu vermikompostavimas dažniausiai vykdomas uždarose patalpose. Vermikompostas yra žymiai efektyvesnis nei paprastas kompostas“, – teigia VDU ŽŪA profesorius.
Užsiimant vermikompostavimu reikėtų vengti aliejinių atliekų bei medžiagų su dideliu amoniakinio azoto kiekiu. Pasak pašnekovo, sliekai gyvena viršutiniame komposto sluoksnyje, nes jiems reikalingas deguonis. Gilesniuose sluoksniuose vermikompostas jau būna perdirbtas, o viršutiniame procesas dar vyksta. Komposto dėžė turi būti uždengta, nes kompostiniai sliekai vengia ultravioletinių spindulių. Jis taip pat pabrėžia, kad būtina sudaryti tokias sąlygas, kad į komposto dėžes nepakliūtų kurmiai arba žiurkės, kurios greitai gali suryti visus sliekus.
Monika Kazlauskaitė
