34-erių Aurelija naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad tai – šeimos ūkis, į kurio veiklą įtraukti ne tik jie patys, bet ir dar vienas brolis bei mama, o ūkiui sugalvojo nuotaikingą „Pjaunu grybą“ pavadinimą.
Daržovių auginimas nedomino
Šalį užklupus pandemijai ir prasidėjus pirmam karantinui turėjo laisvo laiko dėl sustojusios veiklos. Taip gimė pirmoji idėja pamėginti auginti kreivabudes.
„Pirmo karantino metu Audrius turėjo nemažai laisvo laiko, todėl galvojo, kaip išnaudoti Molėtų rajone turimą seną sodybvietę, kur mama daugiau nei 30 metų augina daržoves. Jam gimė mintis auginti kreivabudes“, – veiklos pradžią prisimena moteris.
Pamačiusi pirmuosius užaugusius grybus Aurelija neatsispyrė jiems – pradėjo daugiau domėtis, tad pagalvojo, kodėl neišplėtus savo veiklos. Daržovių auginimas nesužavėjo, tačiau idėja įkurti grybų ūkį neatrodė svetima:
„Po pirmųjų derlių aš pati labai susižavėjau grybais, pradėjau jais domėtis, o perskaičius knygą „Fantastic Fungi“ pasiūliau įkurti rimtą grybų ūkį, kuris iš hobio galėtų virsti pajamas nešančiu verslu.
Daržovių auginimas mūsų nedomina, nes tą daug metų darėme, kol gyvenome kartu su tėvais Molėtuose. Grybai pasirodė toks visiškai „trend“ (mados) reikalas, kuris sparčiai populiarėja. Taip pat mums labai imponuoja tai, kad grybai turi daug sveikatai naudingų savybių.”
Praėjusiais metais, vėlyvą rudenį šeima pradėjo grybiena įskiepyti rąstelius, o šį pavasarį jau įsirengė ir grybams auginti skirtą patalpą.
Tiesa, reikėjo įdėti nemažai darbo ir laiko, kad ūkyje pasirodytų pirmasis grybų derlius – reikėjo gauti medienos, iš užsienio užsisakyti grybienos, kibti į darbus ir laukti, kol pastangos duos pirmuosius vaisius.
„Grybieną užsisakėme iš olandų, o rąstelius gavome iš molėtiškių, užsiimančių mediena. Šis darbas yra sunkus fiziškai, ilgai užtrunka, nes pirma reikia išgręžti skylutes medyje, apie 30-50 skylių, priklausomai nuo storio, tuomet į jas įskiepyti grybieną ir galiausiai užpilti karštu vašku. Iki pirmojo derliaus taip pat turi praeiti nemažai laiko – bent jau 1 metai, o dažniausiai – 1,5-2 metai, priklausomai nuo medienos storio“, – kalbėjo Aurelija.
Kad grybai augtų, svarbu užtikrinti ir jiems tinkamas sąlygas – reikia atitinkamos temperatūros, drėgmės ir kitų komponentų:
„Būtina užtikrinti tam tikrą mikroklimatą, tai yra, temperatūrą, drėgmę, šviesą ir CO2 kiekį. Labai svarbu užtikrinti švarą, kad išvengti pelėsio, nes jis labai greitai plinta ir gali sunaikinti visą derlių.“
Informacijos, kaip auginti grybus ir kokios sąlygos jiems augti tinkamos, teko ieškoti internete – nei vienas šeimos narys anksčiau neturėjo patirties tokioje veikloje. Moteris patikina – šis darbas reikalauja žinių ir investicijų, tačiau tai nekelia jokių nepatogumų, nes visi šią veiklą labai mėgsta ir yra į ją įsitraukę.
Ūkyje – egzotiški skoniai
Ūkyje auga ne lietuviams puikiai pažįstami grybai, o egzotiškesni, kai kuriems ne taip gerai žinomi, tokie kaip Eryngii, Shiitake ir Lion‘s mane (liet. liūto karčiai) grybai. Jie ne tik išsiskiria savitu skoniu, bet ir turi sveikatai naudingų savybių.
„Šiuo metu auginame Eringi (karališkosios kreivabudės) grybus, kurie primena jūros gėrybes – kalmarus. Jos labai mėsingos ir puikiai tinka į bet kokį patiekalą. Naudingiausia šio grybo dalis – kotas.
Taip pat auginame Shiitake grybus, kurių tėvynė yra Azija. Shiitake priskiriame prie medicininių grybų. Juose nėra cholesterolio ir riebalų, laikomas geru vitamino D, baltymų, skaidulų ir vario šaltiniu, yra vitamino B5, mangano, niacino ir riboflavino, taip pat gerina imuninę sistemą ir turi antivėžinių savybių
Dar viena ūkio pažiba – Lion‘s mane grybai (liet. liūto karčiai, kurie padeda palaikyti dėmesį, susikaupimą ir produktyvumą. Taip pat pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Jų skonis primena jūros gėrybių, ypač krabo skonį“, – apie grybus pasakojo Aurelija.
Nors ūkis įsikūrė dar palyginti neseniai, šeima jau džiaugiasi klientų dėmesiu ir žmonių noru išbandyti kažką naujo, o tiems, kas šiuos grybus jau pažįsta, atsiradusia galimybe įsigyti Lietuvoje užaugintų grybų.
„Mano manymu, sekasi tikrai neblogai, klientų ratas vis plečiasi. Domisi vis daugiau restoranų, kurie į savo meniu nori įtraukti egzotinius grybus, nes puikiai žino jų naudą. Ypač tai aktualu vegetariškiems ir veganiškiems restoranams. Pavyzdžiui, dar kiti nori šaldytus kinietiškus grybus pakeisti šviežiais.
Kai kurie žmonės puikiai žino shiitake grybus, jų naudą sveikatai ir kitas savybes, tad jiems nieko nereikia net sakyti. Dalis žmonių dar tik susipažįsta su jais, todėl atsiranda ir tokių, kurie baiminasi pirkti. Reikia edukuoti žmones“, – šypsosi pašnekovė.
Moteris sako, kad kol kas grybų galima įsigyti internetu ir Vilniaus turguose, kur juos pardavinėja patys šeimos nariai, pavyzdžiui, Benedikto turguje ūkyje užaugintų grybų galite nusipirkti tiesiai iš jų mamos rankų:
„Parduodame internete ir lankomės didžiuosiuose Vilniaus turguose – Benedikto, ten mama būna penktadieniais ir šeštadieniais, Tymo, Halės ir Kalvarijų turguose.“
Šeima džiaugiasi, kad nemažai žmonių domisi galimybe atvykti į ūkį ir patiems pažiūrėti, kaip vyksta grybų augimo procesas, kokios sąlygos jiems užtikrinamos, tačiau kol kas nei edukaciniai renginiai, nei ekskursijos čia nevyksta.
