Šiauliuose gyvenanti 19-metė Kamėja Balcerienė „Instagram“ socialiniame tinkle yra subūrusi beveik 20 tūkst. sekėjų bendruomenę. Ten ji dar nuo paauglystės laikų dalinasi įvairiausiais patarimais, grožio rutina ir savo gyvenimo kasdienybe.
Rodydama didžiąją dalį savo dienos, mergina neslėpė ir intymiausių savo gyvenimo faktų. Būdama 18-os ji ištekėjo už savo vyro Luko, o ruošdamasi dvyliktos klasės brandos egzaminams, ji gyveno laukimu, kada ant rankų sūpuos jųdviejų pirmagimį. Viso nėštumo metu pašnekovė aktyviai įvairiausiais patarimais, kasdienybe ir atradimais dalinosi su savo sekėjomis.
Pasiteiravus, kaip kilo mintis aktyviai dalintis savo nėštumo laikotarpiu, Kamėja sako, kad dalintis tuo, kas einamuoju metu vyksta jos gyvenime, jai buvo įprasta nuo pat paauglystės, kuomet ji tik pradėjo vykdyti „Instagram“ veiklą.
„Socialiniame tinkle dalinausi savo kasdienybe, šeimos pradžia, tuoktuvėmis, tad man buvo tiesiog įprasta dalintis tuo, kas vyksta mano dienoje. Taip natūraliai pradėjau dalintis ir nėštumo akimirkomis.
Su sekėjais dalinausi ir naudinga informacija apie išmokas, tyrimus, kurie man buvo atlikti, kokias priemones, papildus naudojau. Dalinausi tuo, kas man pačiai buvo aktualu, o ir norėjau, kad ir kitoms būsimoms mamos būtų lengviau.
Pasidalinusi tuo, ką vešiuosi į ligoninę, sulaukiau daug moterų žinučių, kurios dėkojo už šią informaciją ir kad palengvinau visą pasiruošimo procesą. Pati susidūriau su tuo, kad ieškoti pačiam informacijos prireikia nemažai laiko, todėl daug smagiau yra matyti jau susistemintą, apdorotą informacijos kiekį.
Dabar taip pat planuoju greitu metu pasidalinti, kas visgi nepasiteisino, o ko pritrūkau. „Instagram“ visuomet stengiuosi dalintis tuo, kas ir kitiems būtų kažkuo naudinga“, – šypsosi pasakodama mergina.
Įveikta baimė
Kalbėdama apie savo paskutiniąsias nėštumo dienas, Kamėja tikina, kad ir nėštumas, ir gimdymas jai buvo lengvas. Pašnekovė juokiasi, kad būtų galėjusi dar visą mėnesį nešioti savo vaikelį, kadangi fiziškai ji galėjo daug ką atlikti pati, nors užlipti į aukštesnius aukštus būdavo sunkoka:
„Žinoma, buvo sudėtingiau paskutinėmis dienomis, kadangi buvau emociškai nusiteikusi, kad termino dieną jau tikrai pamatysiu savo vaikelį. Tačiau dienos vis bėgo, termino data praėjo, todėl atrodė, kad visą gyvenimą ir būsiu su šiuo pilvu, niekur jis nedings, o ir vaikelis nepasirodys (juokiasi).
Pripratau ir viskas. Visgi, labai norėjosi kuo greičiau pamatyti savo sūnelį, įsitikinti, kad jam viskas gerai, nes nėštumo pabaigoje ir judesiai tapo retesni, silpnesni, tad teko skatinti, kad tik judėtų ir įsitikintum, kad viskas iš tiesų yra gerai. Norėjosi kuo greičiau jį matyti šalia savęs, kaip jis kvėpuoja, ta nežinia paskutinėmis dienomis šiek tiek kankino.“
Pasiteiravus, ar mintis, kad tuoj teks gimdyti, nekėlė jai jokių baimių, nerimo, K. Balcerienė sako, kad viso nėštumo metu save tam ruošė.
„Visą laiką sau kartojau vieną mintį, kad gimdymas nėra kažkokia tragedija, jis truks ne ilgiau nei parą, o ir tai bus tik viena diena mano gyvenime, žinoma, kalbant apie dabartį. Kitas dalykas, apie kurį taip pat daug mąsčiau, tai kad yra daugybė moterų, kurios savo noru susilaukia ir trijų, ir keturių, ir daugiau vaikų.
O tai reiškia, kad gimdymas prieš vaiko auginimą yra toks menkas, kad labai greitai pasimiršta ir nėra kažkas baisaus, kaip gali atrodyti. Vis kartojau sau, kodėl reikia bijoti to, ko niekada dar gyvenime nepatyrei? Nežinau, kas manęs laukia, tad ir bijoti neturiu dėl ko“, – nusišypso.
Be to, Kamėja tikina, kad ne viskas buvo taip paprasta, kadangi kartas nuo karto vis užeidavo keistos mintys, galbūt jau dabar yra laikas dėl kažko nerimauti, ar tikrai viskas bus gerai. Visgi, mergina tikina supratusi, kad baimė jai nepadės, o ir išklausiusi kursų apie gimdymą sužinojo naudingos informacijos, kuri taip pat padėjo įveikti nerimastingas mintis:
„Sužinojau, kad baimė išskiria hormoną, kuris stabdo kitų hormonų, kurie palengvina gimdymo eigą, veikia tarsi vaistai ir nuima visus skausmus, išsiskyrimą. Tad supratusi, kad baimė gali tai slopinti, dar kartą įsitikinau, kad negaliu leisti sau stresuoti, nes tik pati sau apsisunkinsiu gimdymą.“
Paskutinėmis nėštumo dienomis Kamėja dalinosi ir su savo sekėjais „Instagram“ platformoje. Dauguma jų vis laukė, kada išauš ta akimirka, kada mergina praneš, kad pagaliau susilaukė taip ilgai laukto sūnelio. O kai tai įvyko, ir Kamėją, ir jos vyrą Luką užplūdo sekėjų sveikinimai, laiškai.
„Buvo labai miela. Gimdymas, kaip ir nėštumas, taip pat praėjo sklandžiai. Kadangi terminas buvo jau praėjęs, pasitarę su gydytojas nusprendėme išvykti iš Šiaulių į Kauną, kur buvau pasirinkusi gimdyti. Džiaugiuosi, kad kelionė buvo labai rami, smagi ir nereikėjo iš Šiaulių skubėti su sąrėmiais. Manau, kad būtų buvę žymiai daugiau streso ir man, ir vyrui.
Atvykus į gimdymo namus mane vakare patikrino, tačiau nebuvo nei sutrumpėjęs gimdos kaklelis, nei apskritai užsivedusi gimdymo veikla. Visgi, po patikros, per naktį, pamažu gimdymo veikla ėmė prasidėti, prasivėrė gimda ir sutrumpėjo gimdos kaklelis. Ryte atėjusi gydytoja pranešė, kad šiandien bus ta diena, kai galiausiai pamatysiu savo sūnelį.
Mane perkėlė į gimdymo palatą, ten nuleido vandenis, lašino tirpalą, kuris skiedžia kraują ir skatina veiklą. Taip pamažu pradėjo stiprėti sąrėmiai, tačiau gimdos kaklelis nesivėrė. Skausmas vis stiprėjo, o gimdymo veikla tarsi sustojo, tad akušerė pasiūlė suleisti epidūrą. Iš pradžių buvau nusiteikusi, kad jo tikrai nenoriu, gimdysiu natūraliai, tačiau gydytojai mane nuramino, kad tai nėra toks blogis, kaip galvoju, tad priėmiau sprendimą, visgi, juo pasinaudoti“, – sako Kamėja.
Mergina pasakoja, kad epidūras jai suveikė kaip gimdymą skatinantis vaistas, todėl per itin trumpą laiką visa gimdymo veikla sugreitėjo ir po šešių valandų ji sūpavo savo mažylį:
„Vos iš 3 centimetrų gimda prasivėrė į 9 centimetrus, o tai yra kosminis greitis, nes per valandą prasiveria vos po vieną. Gydytojai prognozavo, kad mažylis gims apie 20 val., o taip išėjo, kad pagimdžiau šiek tiek prieš 17 val., žymiai anksčiau.
Pati akušerė nustebo, kad viskas vyko taip greitai, nes teigiama, kad pirmąsyk gimdančioms moterims gimdymas būna sudėtingesnis. Pats stūmimas truko vos šešias minutes, per tris sąrėmius ir gimė mano sūnelis.“
Be to, Kamėja juokiasi, kad gimdymo metu jai vis dar veikė epidūras, todėl, pasak jos, ji gimdė visiškai be skausmo. Dabar ji juokauja, kad jeigu tokie gimdymai lauktų ir ateityje, ji galėtų ir antrą, ir trečią vaikelį pagimdyti be jokių baimių.
„Sudėtingesnis laikotarpis laukė po gimdymo. Užtruko pora savaičių, kol atsitiesiau. Dabar jau ir vėl jaučiuosi gerai, galiu sėdėti, vaikščioti, tuoj ir bėgioti, atrodo, pradėsiu“, – priduria ji.
Istoriškas bei retas sūnelio vardas
Neseniai mama tapusi šiaulietė pasakoja, kad vos tik gydytoja uždėjo ant krūtinės sūnelį, ją apėmė dar visai nepatirtas jausmas: „Atrodo, kad pirmąkart matai šį žmogų, dar jo visai nepažįsti, tačiau be galo nori juo rūpintis, saugoti ir mylėti.“
Pasiteiravus, su kokiais sunkumais teko susidurti pirmosiomis dienomis, kuomet su sūneliu jie sugrįžo į namus, K. Balcerienė teigia, kad iš pradžių buvo be galo sunku emociškai, kadangi kilo problemų dėl maitinimo krūtimi:
„Tikriausiai pirmosiomis dienomis man buvo pieno sąstovis, sukietėjo krūtinė, todėl ir vaikas negalėjo pavalgyti, vis verkė, o ir aš pati buvau pavargusi, išsekusi ir skausme. Neturėjau jėgų ir sveikatos... Paskui perpratau bėdą, susinormalizavo pieno gamyba, maitinimas ir viskas kaip mat palengvėjo.
Džiaugiuosi, kad dabar pamažu galiu grįžti į įprastą ritmą, apsitvarkyti namus ar gaminti maistą. Žinoma, daug padeda vyras, kuris tarsi atriša rankas.“
Nors motinystės realybė nesiskyrė nuo to, ką mergina įsivaizdavo, ji atvirauja, kad dabar pagaliau suprato žodžių reikšmę, kuomet kitos moterys jai vis kartojo, kad žindymas bus kur kas sunkesnis etapas nei gimdymas.
Laimei, ir mama, ir sūnelis šiuo metu dėl žindymo nebeturi jokių problemų. Kamėjos sūnus Atilas su kiekviena diena vis labiau stiprėja, auga. Paklausta, kaip nusprendė sūnui suteikti retą ir beveik negirdėtą vardą Lietuvoje, Kamėja šypsosi, kad kartu su vyru turėjo tam tikrų pageidavimų, kuriuos šis vardas visiškai išpildė.
„Ieškojome reto, įdomaus ir negirdėto vardo. Buvo labai sudėtinga, nes vyras norėjo lietuviško ir istoriško vardo, o aš norėjau trumpo ir įdomaus, kadangi ir mano pačios vardas yra išskirtinis, tad ir vaikui norėjosi to paties.
Vasarą, kuomet būdami Šventojoje laukėme eilėje į restoraną, mano vyras išgirdo, kad kažkas pakvietė berniuką Atilo vardu. Manęs tuo metu šalia nebuvo. Kuomet grįžau, vyras pasakė, kad išgirdo labai gražų vardą Atilas, o ir man pačiai jis pasirodė labai įdomus, negirdėtas.
Išsiaiškinę vardo reikšmę sužinojome, kad tokiu vardu buvo ir istorinė asmenybė, kas pateisino jo lūkesčius, o ir vardas buvo iš tiesų labai retas Lietuvoje, kas tuo pačiu pateisino ir mano norą.
Be to, rinkdami vardą vis galvojome ir apie tai, kad dėl jo nekiltų baisių pravardžių, nes vaikai dabar yra linkę pravardžiuotis... Tad atsižvelgėme ir į tai. Na, o kadangi vardas atitiko mūsų lūkesčius ir per likusį nėštumo laikotarpį visai neberadome nieko panašaus, kas mums taip pat labai patiktų, tas vardas taip ir liko“, – nusišypso.
Jau greitai.
